2014-05-01

Sienos: dujų betono

Trumpai:
sienos bus iš 50cm pločio dujų betono blokų be apšiltinimo.

Ilgiau:

Šiokia tokia gyvenimo patirtis sako, kad žinios ir įgūdžiai  - didžiausia ir brangiausia investicija.
Namą ketiname statyti kiek įmanoma savo jėgomis, patirties nelabai turime. Tad galime rinktis bet ką, o ne daryti „taip kaip mokame ar kaip įprasta“.
Išsirinkome paprasčiausią statybos technologiją - vienasluoksnę sieną iš dujų betono blokų. Tokios sienos medžiagos kainuos vos brangiau, bet darbas užtruks trumpiau. Tad sutaupysime brangaus laiko ir realiai - pinigų. Mažiau reikės galvoti ir dėl medžiagų, technologijų, darbininkų.
Tai nebuvo greitas pasirinkimas. Apsvarstytos ir išnagrinėtos gal visos  statybų technologijos: nuo tradicinių iki Velox, bpicf/SAM sistemų, „Lammi“ ir kitokių blokų. Statybų fiziką išmanome, rinkomės ne tik pagal reklaminius bukletėlius.

Taigi, šilčiausius dujų betono blokus gamina  Aerock: AEROC EcoTerm Plus 500. Šio bloko šiluminė varža R=6-7, tad B klasės namui apšiltinimas nereikalingas. Kada užsimanysim pilnos A klasės, apsišiltinsim 5-10 cm.

Storo dujų betono privalumai:
  • Paprasta greita statyba, nereikia šiltinimo
  • Sienose paprasta vedžioti komunikacijas
  • Bent kelis metus gali stovėti be išorinės apdailos
  • Tai eko medžiaga - minimumas priemaišų
  • Blokai labai tikslūs - nereikia mūryti (klijuojama) ir tinkuoti 
  • Aukštas sienų sandarumas - tai aktualu pasyviam namui
  • Nedegūs
  • Paprasta langus įstatyti teisingai - į apšiltinamąjį sluoksnį ty į patį bloką
  • Plačios palangės. Skonio reikalas, bet ... gera sėdėt ant žemų palangių ;)

Storo dujų betono trūkumai-ypatybės:
  • Trapi medžiaga - reikia stabilesnio pamato ir armavimo kas 4 blokus
  • Sunkesni daiktai prie sienos kabinami specialiai ankeriais
  • Darant šiltinimą, vatą reikia tvirtinti specialiomis smeigėmis
  • Garui laidi medžiaga - reikia garo izoliacijos iš vidaus

Mitai:
  • „Įgeria vandenį“.
    Įgeria tiek pat kiek išvėdina. Jūs sienas baloje ruošiatės statyti? :)
    Įprasta namams šiltinti naudojama vata vandelį ir garus praleidžia dar geriau.
  • Silpna medžiaga.
    500mm bloko metras atlaiko 90 tonų svorį.
  • Nieks nenaudoja nes trumpaamžė.
    Lietuvoje tai dar naujiena nematyta, o Europoje - įprastas, dešimtmečius naudojamas dalykas. 
Mitai apie neapšiltintos sienos naudojimą
  • „Dujų betono sienos yra drėgnos ir praleidžia šilumą“
    Nėra drėgnos jei namas turi stogą, o sienos tinkuotos ar kitaip kaip apsaugotos nuo lietaus.
    Eksploatuojamo namo sienų drėgmė apie apie 4-6%. Matavimai kartais daromi sienas neizoliuojus nuo vidaus garų. Tai padidina  drėgmę. O izoliuotos sienos drėgmė yra 4%. Tokios sienos šilumos laidumas yra 0,084 W/(mK). 50cm sienos R=5,95
  • „Siūlės tarp blokų išleidžia visą šilumą“
    Dujų betono blokai labai tikslūs, jie klijuojami klijais, todėl siūlės  tarp blokų yra labai plonos, apie 1.5mm aukščio. Juose nėra skylių, nes klijai ištisai tiesiami vėžimėliu. Bet tuo pačiu yra oro tarpai kurie sumažina šilumos nuostolius. Nesunku paskaičiuoti, kad kai klijų šilumos laidumo koeficientas yra λ: ~0,80 W/(mK), 50cm sienos šilumos varža R sumažėja apie 0,5.
  • „Sąramos praleidžia šilumą“
    Sąramos daromos iš to paties dujų betono, jame dedama 10cm pločio armuota betoninė konstrukcija. Bet šilumos praradimo nuostolius kompensuoja šalia dedamas 10cm putplasčio gabalas.

Kaip atrodo:
http://buvlaukums.lv/lv/products/aeroc-ecoterm-plus-470/
Info: AEROC EcoTerm Plus 500
http://www.aeroc.lt/index.php?page=939&lang=lit&cnt=AEROC_EcoTerm_Plus
Alternatyva: 420 mm Ytong Energo
http://ytong.lt/pages/ytong/ytong-energo.php

Filmukas. Aišku ir be vertimo ;)



20 komentarų:

  1. Sveiki,
    turiu keletą pastebėjimų ir keletą klausimų.

    Kiek žinau blokelių sienos beveik visais atvejais yra tinkuojamos. Akytbetonio blokeliai patys tiskliausi, bet stora siena pasunkins užduotį. Spėju, kad tinkuoti reiks.

    Standartiškai siena susideda iš trijų dalių - konstruktyvo, šiltinimo ir apdailos. Jos visos kainuoja panašiai. Dabar pasidarę apdailą, o vėliau turėsite sumokėti vos ne puse sumos už papildomą šiltinimą ir dar vieną apdailą. Siūlau vyti lauk bet kokias dvejones šiuo klausimu ir statyti taip, kad ateityje nereikėtų kapitališkai perdaryti (papildomas EPS sluoksnis ir apdaila).

    Papildomas akytbetonio šiltinimas putplasčiu yra gana komplikuotas reikalas. Prieš metus ar du visi akytbetonio gamintojai teigė, kad šiltinti putplasčiu negalima. Šiemet jau atvirščiai, pilni stendai akytbetonis + putplastis. Galiu šiek tiek išsiplėti šiuo klausimu.
    Putplastis žymiai prasčiau praleidžia vandens garus, kurie žiemą kondensuosis išorinėje akytbetonio pusėje. Jeigu kalbama apie 25 cm akytbetonio šiltinimą 15 cm putplasčiu, tai gal dar ne tragedija, nes ilgainiui tas vanduo turi galimybę išgaruoti. Jūsų atveju būtų gerokai blogiau, nes akytbetonis turės didesnę šiluminę varžą nei putplastis ir akytbetonio šaltesniąją pusę žiemą palies neigiamos temperatūros, kurios kondensatą pavers į viską po truputį ardantį ledą su nemažai užšalimo ciklų per žiemą.
    Pasitikrinkite kiek gramų kondensato susidarys jūsų sienoje su papildomu putplasčio sluoksniu www.u-wert.net programėle. Tikrai verta tam skirti laiko. Tai ne šiaip sau mėgėjiška programėlė. Ja naudojasi daug inžinierių. Manau praeis noras taip šiltinti.
    Galite sakyti, kad turėsite garo barjerą ir vandens garų slėgis pačioje sienoje bus minimalus, per mažas rasos taškui susidaryti. Šioje vietoje suabejočiau. Tai būtų tiesa, jeigu visą išorinės sienos vidinį paviršių išklijuotumėte aliuminio folija kol dar neišmūrytos vidinės pertvaros. Kitu atveju per vidinių akytbetonio sienų sujungimus pritekėtų nemažai vandens garų. Jas geriau pamūryti iš silikato.

    Paminėjote, kad reikalingas garo izoliacinis sluoksnis, teisingai. Kaip jį planuojate įrengti? Įsivaizduoju, kad tai didelis galvos skausmas, bet kitus skaitytojus tai turėtų dominti.

    Šiaip tas vandens įgeriamumo mitas turi kažkiek ir tiesos. Akytbetonio blokeliai keliais kartais lenkia savo konkurentus pagal įgeriamo vandens kiekio ir blokelio masės santykį. Ir šiai tai ypač hidrofilinė medžiaga. Rekomenduočiau paieškoti informacijos kokia bus blokelio drėgmė realiu lauko sienos atveju ir palygintį šį skaičių su blokelių šiluminio laidumo bandymuose drėgmės kiekiais. Kažkodėl galvoju, kam matuojami idealiai sausi blokeliai.
    Nuo medžiagos drėgmės labai priklauso šiluminis laidumas. Šitoje vietoje reikia neapsigauti.

    Kuo blogas karkasinis namas iš SIP skydų?

    AtsakytiPanaikinti
  2. Laba,
    Šiais metais apdailos daryt nesiruošiu. Namukas metus ar kelis pastovės be apdailos.
    Mano manymu, tai atrodo visai neblogai ;)
    http://www.aeroc.ee/index.php?page=996&lang=est&cnt=AEROC_madalenergiamaja_Saaremaal
    O paskui pagalvosim. Gal ir pamatuosim praktiškai, koks tas šilumos laidumas ir ar verta šiltinti iki A klasės. Dujų betono apdaila tinku - paprasta.
    Putplasčiu šiltinti nesiruošiu. Programėle skaičiavau. Galima dėti nebent 10cm vatos, bet ir tai klausimas ar verta.
    Iš vidaus izoluoti nuo garo paprasta - nudažyt kokiais akriliniais dažais, storiau. Argi ne?
    Vanduo: nereikia palikti blokų po atviru dangumi ir nebus vandens. Teisingai nutinkavus problemos vis neliks.
    SIP skydai turi per daug chemijos. Na tai subjektyvu, bet nenoru naudoti daug OSB ir putplasčio... ;)

    AtsakytiPanaikinti
  3. Akytas betonas įgeria vandeni ir jį pliką palkit NEGALIMA, kadangi vykstant šalčio ciklams vanduo blokeliuose plečiasi ir traukiasi. Beje pasakyk kiek tau pigiau gausis statytis su aeroc šitais blokeliais, nei rinktis pigesnę keramiką ir apšiltint 5-10cm? Šiaip jau senokai baigėsi toks namų statymas, kai namo konstruktyvas buvo naudojamas ir apšiltinimo funkcijom atlikt (ir ačiū Dievui). Pas mane patį akytbetnois , bet 24 cm + 20cm EPS.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Pats noriu savo akytbetonio sienas šiltint neoporu 15cm. Anksčiau visi rėkė, kad putplastis akytbetoniui netinka ir viskas supelys, supus. Dabar jau atvirkščiai dauguma šneka. Gal gali pasidalinti patirtimi?

      Panaikinti
    2. pirmiausiai pasiskaičiuoji rasos taško susidarymą su http://www.u-wert.net/ ir nereiks sukt galvos dėl "pelyjimo". Antras momentas - rekuperacijas. Pas mane ji veikia 24/7 ,tai perteklinės drėgmės nėra iš kur atsirast.

      Panaikinti
    3. Dėl konstrukcijos mūras+apšiltinimas jau rašiau: kiekviena papildoma konstrukcija - tai papildomos problemos, medžiagos, specialistai ir KLAIDOS. Kada esi naujokas statybose, klaidų neišvengsi (1 namą statyk pardavimui ;)
      Mano manymu: 1 technologiją lengviau įsisavinti nei 2-3. Ir padaryti - žymiai greičiau. Nesiruošiu namą 3 metus statytis. Todėl ir rinkausi kas paprasta.

      Minėtame tinklapyje http://www.u-wert.net/berechnung/u-wert-rechner/?cid=9Iyt2NFR&lang=en paprasta susiskaičiuoti rasos taškus. Matosi, kad 50cm dujų botoną iš vidaus izoliavus nuo garų - nėra jokių problemų su kondensatu.
      Dėl kitokių konstrukcijų nesu tikras, nepamenu. Šiaip EPS'u aš nešiltinčiau, nes dujų betonas iš išorės turi vėdintis. Nebent tarp sienos ir EPS padarius ventiliacijos tarpą.
      O ir šiaip dujų betoną nelabai prasminga šiltinti. Šiuo atveju aš naudočiau įprastą silikatą ar betono blokelius - jie tvirti ir akumuliuoja šilumą.
      Bet šiaip - na koks skirtumas ... ;) Sienos kainuoja gal 1/10 namo kainos, tiek pat jos ir problemų kelia - tai nėra esminis namo elementas. Kad ir kokią konstrukciją pasirinksi, jei ją teisingai padarysi, pagal reikalavimus, tai ji bus 5 kart šiltesnė ir 2 kart tvirtesnė už mūsų tėvų ar senelių darytus namelius ;) Nėra geriausios konstrukcijos. Visos šiek tiek geros šiek tiek blogos. Kurią pasirinkot, ta JUMS geriausia.
      Beje, va čia dujų betono namukai be apdailos ir apšiltinimo:
      namukas. Vienas atseit nuo 1939 stovi ;)

      Panaikinti
    4. Va naujas filmukas vaizdžiai paaiškinantis dujų betono šiltinimo problemas:
      https://www.youtube.com/watch?v=bGQmdV52pSI. Nuo 3 min.
      Kelios tezės:
      Tokią sieną būtina izoliuoti nuo vidaus garų
      Geriausia nešiltinti o daryti visą sieną tik iš dujų betono.
      Šiltinti putplasčiu iš išorės ar tinkuoti garui nelaidžiu tinku jokiu būdu negalima
      Paminėti ir keli asmeniškai matyti atvejai: po kelių metų toks šiltinimas ar tinkas tiesiog nubyra.

      Panaikinti
  4. Ah dar papildžiau dviem storų blokų privalumais:
    Paprasta langus įstatyti teisingai - į apšiltinamąjį sluoksnį (ty į patį bloką)
    Plačios palangės. Skonio reikalas, bet ... gera sėdėt ant žemų palangių ;)

    AtsakytiPanaikinti
  5. Kiek kainuos pamatai 50 cm mūrui ? Stogo konstruktuvą skaičiuojant irgi jį reikės pilnai uždengti pusmetrio storio sienas. Netikiu, kad šios 50 cm storio sienos rezultate gausis bent kiek pigiau. O dėl klaidų statant - imk normalius meistrus ir normalią priežiūrą.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Pamatas įprastas pasyviems namas - plokštuminis. Ir jam nesvarbu kokio storio sienos - nuo to kaina nepriklauso ;)
      Dėl stogo irgi nematau bėdų. Storesnės sienos gal net patogesnės padaryt reikiamą 30-40cm izoliaciją.

      Panaikinti
  6. Gražioje vietoje statotės.
    Kaip jūs siūlytumėte vadinti jūsų blokelius - ar dujų silikatas, ar akytbetonis?
    Manau, kad fasado nederėtų palikti be tinko. Turėtu prisigerti nemažai drėgmės. Vasarą nieko tokio, bet rudenį tikrai nespės išdžiūti.
    Dėl papildomų 10cm vatos, manau, nebedarysite viso namo apdailos dar kartą. Reikia apsispręsti iki kol nėra stogo ir apdailos, o vėliau nesimėtyti ir džiaugtis tuo kas pastatyta.
    Izoliuoti nuo garo nėra taip paprasta. Jūsų įvardinti dažai, kaip ir visi kiti dažai su retomis išimtimis gerai praleidžia vandens garus ir dažų technologai stengiasi padidinti vandens garų pralaidumą, nes tai tiesiogiai susiję su konstrukcijos sausumu.
    Jūsų atvejis priešingas - garų patekimą į konstrukciją reikia blokuoti. Paprastai tai užtikrinama specialios paskirties gruntais, bet Lietuvoje prieinamas tik buitinio lygio Latexgrunt.
    OSB ir putplastį uždengus tokiu pačiu garų barjeru ar net aliuminio folija daugauma lakiųjų kenksmingų medžiagų išgaruotų į lauko pusę. Problemų nekiltų.

    Siena kaip viena sistema tikrai nemažas pliusas dėl paminėtų kelių sričių specialistų paeiškos ir išaugsiančios potencialios rizikos dėl nekokybiškų darbų atskirose dalyse.

    Akytbetonį šiltinti 5cm EPS yra tik kelių metų klausimas, kada nesmeigiuotas EPS atšoks. Šiltinti 15cm EPS yra dar šiek tiek rizikinga. Nuo 20cm jau tikrai saugu ir nereikia nerimauti dėl kondensato susidarymo.

    Oro tarpo palikti griežtai negalima, nes su drėgmė bus išsinešta ir visa šiluma.

    Tinkuoti geriausia su kuo laidesniu garams tinku, kuris tiktų vatos tinkavimui.
    Plačios vidaus palangės ir kainuoja labai solidžiai. Su išorinėmis nepalyginsi.

    Dėl plokštuminio pamato panaudojimo matau kritinę vietą. Plokščiojo pamato betonas išlenda beveik į sienos išorę neapšiltintas ir susidaro labai nemažas šalčio tiltas.
    Ar kažkaip sprendžiama ši problema? Pvz. galima įrengti cokolį kaip pilyje, platesnį už sieną ir adekvačiai apšiltinti 20-25cm EPS.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Nebrangios geros 25a vietos paieška ir dokumentų tvarkymas 3 metus užtruko.
      Bet palaukti vertėjo ;)
      Kaip vadinti blokus ir kas tas silikatas nežinau. Tegu specialistai vadina. Blokus vadinčiau dujų betonu, nes akytbetonį galima supainiot su putų betonu - tai panašus dalykas, bet kita technologija.
      Apdailos šiais metais nedarysim, tai faktas. Tai nebūtina.
      Garo užkardai iš vidaus tikrai yra ir tepamų ir vyniojamų priemonių - ką nors rasim ;)
      Šiaip dar viena radikali mintis susigeneravo: šiltinti putplasčiu iš vidaus. Pirmas įspūdis - NESAMONĖ. Bet paskaičiavus visus drėgmės ir temperatūros režimus, pasirodo, kad viskas OK.
      Čia vėl priminsiu, kad 50cm dujų betono šiltinti nebūtina. Bet šis blog'as (A-Namas) įpareigoja namo klasę kilstelti iki A ;)
      Ir priminsiu mano, skaičiavimais pagrįstą, poziciją: dujų betono šiltinimas putplasčiu iš išorės, bet kokiu storiu - neprasmingas ir net kenksmingas dalykas. Galvos dėl to daugiau nesuku.
      Pamatas. Na radome sprendimą, kaip pamatą nesunkiai apšiltint 30cm iš šono. Pasitarėm su specais, šie sakė OK. Bet dabar neatskleisiu - tai ne pamato tema ;)

      Panaikinti
    2. Ar planuojate parašyti straipsnelį apie pamatus? Iš juodo planelio fone matosi, kad pamato šonai apšiltinti ~10 cm, tikiuosi ten ne galutinis varinatas.
      Kaip vertinate PIR plokštės kenksmingumą lyginant su putplasčiu?
      Ar vidinėms pertvaroms taip pat naudosite Aeroc? Ar sąramas liesite išskaptavę tuos pačius blokelius vietoje klojinių betonui?

      Panaikinti
    3. Apie pamatus, aišku, bus. Va greit pradėsiu guldyt juos ir parašysiu. Ar gal anksčiau.
      Pir nežinau - tegu specialistai šneka. Bet ir jie kažin ar atsakys. Ne viską mes (ir jie) žinome. Tų visokių naujadarų cheminių geriau naudoti kuo mažiau.
      Vidinėms pertvaros dujų betonas netinka: jis prastai izoliuoja garsą, neakumuliuoja šilumos bet suryja erdvę (yra storoki). Pertvaroms reikia naudoti kuo sunkesnę ir kietesnę medžiagą. Idealu - betonas grynas. Bet gal ką pigesnio naudosiu. Kažką iš 9cm blokelių: Fibo, Brolio ar Haus + 5cm vatos kai kur, kai reikia labiau garsą izoliuoti.

      Panaikinti
  7. Ignai, nesuk galvos dėl kondensato,- jo galima labai paprastai išvengti, tiesiog palaikyk neigiamą slėgį patalpose, esant rekuperatoriui - didesnis ištraukimas nei padavimas, esant natūraliai traukai- jokiu būdu jos neužkimšk :) . Esu ta tema net straipsnelį parašęs http://www.enersa.lt/Straipsniai/Vedinimopoveikispastatui.pdf
    Šiltinimas kaip bežiūrėsi, - reikalingas, galima ir polistirolu, jis perpučiamas kaip ir vata, vis vien vėjo izoliacijos vaidmenį atliks dekoratyvinis tinkas. Pvz pas mane namas 30 cm dujų silikatas+15cm polistirolas, statybos metu esant lauke -30 šalčiui, viduje laikėsi +4 laipsniai, ir tai be jokio šildymo. Svarbu (!) teisingai įstatyti langus, gerai ir atidžiai padaryti stogo garo izoliaciją, ypatingai kruopščiai atlikti stogo garo izoliacijos jungimą su sienomis.

    AtsakytiPanaikinti
  8. Pamiršau pridėti, namo energetiniame efektyvume yra ŽYMIAI SVARBIAU (!) pastato sandarumas nei apšiltinimo storis

    AtsakytiPanaikinti
  9. Idomu ar suklijavus siuos blokelius nesimato plysiu per sujungimus?
    Klijuodami Arko neisvengeme plysiu.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Arko lyg ne klijuojami? Mūrijami?
      Šiaip kaip rašė aukščiau, svarbiausia SANDARUMAS :)
      Tad blokus reikia lipdyt be plyšių.
      Tarp dujų betono eilių jokių plyšių net negali būti. O vertikalus tarpai kažkuo užpildomi vėliau. Lyg mažo plėtimosi putomis. Nepamenu.

      Panaikinti
  10. Taip Arko klijuojami. Apie sandaruma irgi negali buti kalbos klijuojant ARKO, yra plysiu plika akimi matomu ties sujungimais. Vidinis tinkavimas sia problema issprendzia.
    Lauksim duju silikato klijavimo rezultatu.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Mūryjau su ytongu. Apie akimis matomus plyšius net kalbos negali būti. Blokeliai turi vadinamas įpjovas ir iškylas, kurios suformuoja kaip ir spyną, kuri viską uždaro. Juk dabar taip su daugeliu blokelių yra, keramika taip pat. Plyšiai gali atsirasti nebent ten, kur sujungiami du nupjauti blokeliai - t.y. be išpjovų ir išsikišimų.

      Panaikinti

Komentarai senuose blogo įrašuose moderuojami. Luktelkite kelias dienas kol Jūsų žinutė pasirodys.