Kokį rekuperatorių imti? Sąrašas

130m2 namui, 2+ žmonėms reikia rekuperatoriaus, taupiai...
Reikalavimai gana subjektyvūs:

Pajėgumas
Paprastai oro apykaita skaičiuojama taip:
Arba 30 kubų žmogui arba 1 kubas kubiniam metrui. Tai gaunasi 60-400 kubų. Didelis diapazonas. Bet aš esu gero oro mėgėjas tai manau verta numatyti kad iki 300 kubų paduotų rekupas. Vidutiniškai suksis 200 kubų galia sakykim.

Plokštelinis
Kuo mechanizme daugiau judančių dalių tuo greičiau jis ges. Plokšteliniame rekuperatoriuje 2 varikliai o rotaciniame - 3. Gal ir nelabai argumentas, bet tebūnie taip ;)



ByPass funkcija
Tuo metu rekuperatorius tiesiog vėdina. Naudingas dalykas mūsų vasaromis, kai naktį lauke vėsiau nei namie.

Celiuliozinis/Entalpinis šilumokaitis ?????
Toks praleidžia ir drėgmę. Labai įvairiai: nuo 20 iki 80% drėgmės galima gražinti.
Bet tai brangokas malonumas. Vieni gamintojai deda tokį prastą šilumokaitį, kuris praleidžia daugiau šilumos nei drėgmės, kiti siūlo gerą už 500€. Kažin ar atsipirks? Ar jis ilgaamžis? Nesikemša?
Beje, tiri privalumą žiemą: rekuperatorius gali veikti prie žemesnių temperatūrų nes vanduo grąžinimas o ne šąla į ledą.
Yra ir trūkumas žiemą: Entalpiniai šilumokaičiai ne tokie efektyvūs, keliais % prastesni.
Tad abejoju.. Lentelėje jis nurodytas stulpelyje Drėgmė.
Plačiau: https://www.komfovent.com/wp-content/uploads/Entalpiniai-ploksteliniai-silumokaiciai.pdf

EC variklai (brushless)
Tai taupūs ir ilgaamžiai varikliai. Verta mokėt daugiau.

Didesnis rekuperacijos koeficientas %
Bet rasti realius skaičius nelengva. Firmos naudoja skirtingas metodikas.
Lentelėje nurodžiau rekuperaciją prie srauto 200m3/h arba iš Passive House tyrimų arba iš įmonės pateiktos lentelės.
Beje, jei matote 'Efektyvus 90%, 95%!' - tai teorinis šilumokaičio efektyvumas esant minimaliam strautui. Realus geras efektyvumas būna 80-90% (su priešpriešinių srautų šilumokaičiu, Deimanto formos), bet daug pigesnių yra tik 70-80% (4-kampis šilumokaitis)

Oro pašildymas
Smarkiai atšalus, iki minus 10-20C rekuperatoriai tiesiog užšala dėl drėgmės kondensato. Tada jie tiesiog sustoja ir (jei yra tinkama automatika), atšininėja.
Išvengti pauzių galima šildant įeinantį ora. Tokie tenai yra arba pačiame rekuperatoriuje arba jungiami atskirai. Kainuoja +100-300€, ir dar daugiau kainuoja pats šildymas. Prie -20C mano namui toks pašildymas kainuotų apie 1-2KW per valandą esant normaliam vėdinimui.
Tad elektra šildyti nesinori.
Galima statyti vandeninį šildytuvą (200-500€) ir jungti jį prie šilumos siurblio. Gal taip ir darysiu.
Sąnaudų pvz. AirPack Home 300h naudoja iki 1KW šildymui prie -10C:

Beje, gailiuosi

kad po namu nepadėjau gruntinio pašildymo:160mm kanalizacijos vamzdžio 10-20m.. Būtų išsprendę rekuperatoriaus apledėjimo problemą: per tokį vamzdį -20C oras pašiltų bent iki -10C.

Kaina
Geriau iki 1500€ (su pultu, be šildytuvo).

Valdymas
Rekuperatorių ketinu jungti prie protingo namo tad reikėtų ir kažkokios komunikacijos. Dauguma rekuperatorių turi išorinį įjungimą/išjungimą ir valdymą drėgmės davikliu (lentelėje Kontaktai).
Bet modernesni gali būti valdomi ir ModBUS protokolu.

Štai toks sąrašas Lietuvoje parduodamų plokštelinių gavosi. (* reiškia - Yra.)

Tai lubiniai rekuperatoriai - tokie vietos mažiau užima. Paprastai yra ir analogiški pastatomi.

Kokios nuomonės apie šiuos?

Visokie rytietiški šiek tiek įtartini: išsamių duomenų neduoda, išorinis valdymas joks arba brangus, nepritaikyti dirbti LT sąlygomis (neturi atšilimo režimo kaip Samsung). Electrolux išvis keistas - deklaruojami parametrai neatitinka faktinius, pats Electrolux niekur nesigiria, kad rekuperatorius gamina. Rodos tai kinų/rusų produktas su geru lipduku.

Linkstu link vokiškai-ukrainietiškų Blauberg-Vents su nelabai efektyviu (25%) entalpiniu šilumokaičiu ir programavimu per USB laidą
arba lietuviško Salda Smarty 3x P 1.1 su puikiu išmaniu valdymu
arba entalpinio Zehnder ComfoAir 375 ERV (yra ir versija be drėgmės apykaitos už 1450€) kuris lyg neblogas bet irgi kažkoks keistas papigintas brangios firmos produktas ..

Kokios nuomonės šia tema?