2014-05-21

Namo šilumos poreikiai

Statomame name dabar esu atsakingas už vyriškus darbelius: šildymą, vėdinimą.
Draugė, kuri tvarko popierius, užsikepė: „Nepasirašau kol neparodysi skaučiukų ir brėžinukų!“.
Reikalavimai teisingi; tikrai negalima vadovautis forumuose randamomis nuostatomis „malkinis - pigiausia“ ar „1m2 reikia 100W“.
Pirma susiskaičiavau namo šilumos poreikius įskaitant vėdinimą ir karštą vandenį.

Namas šilumą išmėto per:
sienas, stogą, langus (duris, stoglangius), pamatą, vėdinimą, skyles, šiltą vandenį.

Skaičiuojant dariau prielaidą, kad bus naudojamas 80% našumo rekuperatorius, kad šildymo sezonas bus 225 dienas, vidutinė lauko temp. yra 0C - tai faktiniai Vilniaus regiono duomenys (sezonas kai temp. <10C).
Realiai viskas kiek sudėtingiau. Juk reikia ir vasarą vandens šildymą įskaičiuoti. Bet ketinu statyti saulės kolektorių (SK), tad supaprastinau skaičiavimus teigdamas, kad vandenį vasarą šildys tik SK, o žiemą - nešildys visiškai.

Maksimalus šilumos poreikis
Šį atveju skaičiavau teikdamas, kad stipriai vėjuota: išpučiamo oro kiekis yra 1/2 tūrio esant 50 Pa slėgiui (pasyvaus namo reikalavimas 0.6 tūrio). 
Gavau, kad mūsų 136m2 namukas, 4 žmonėms:
-35C šalčius ne vėjuotą dieną reikalaus 5,7 KW.
-35C šalčius vėjuotą dieną reikalaus 9,2 KW - kažin ar įmanomas atvejis.
-20C šalčius vėjuotą dieną reikalaus 7 KW - tai laikysime maksimaliu namo poreikiu.
Šiuo atveju per visus paviršius spinduliuos apie 3 KW, beveik 1 KW reikalauja vėdinimas ir šilto vandens ruošimas, ypač daug - virš 3 KW - išpučiama pro plyšius.
Skaičiavimai duoda gera pamoką - namą reikia daryti maksimaliai sandarų.

Nuoroda į šią XLS lentelę yra žemiau

Vidutiniai šilumos poreikiai (225 dienas, vid temp. 0C)
Skaičiuodamas vidutinį sezoninį variantą teigiau, kad išpučia 1/10 tūrio (silpnas vėjas).
Gavau, kad šildymo sezono metu vidutiniškai naudosim 2,6 KW/val. Namo šilumos poreikiai yra 105 KW/m2 per metus. BET... skaičiavau tik blogiausią atvejį, nenaudojant saulės energijos. Bus saulės kolektorius, gal ir gruntinis šilumokaitis.
Daug šilumos turėtų „gaminti“ į pietūs atsukti dideli langai. Šildymo sezono metu 15m2 langai pietų pusėje „gamins“ apie vidutiniškai gamins apie 0,6 KW/h šilumos. Taip sąnaudas per metus sumažiname iki 80 KW/m2. Jei naudotume paprastutį COP=3 šilumos siurblį, tai namo metinis šilumos poreikis atitiktų A klasę (<30 KW/m2 per metus).
Kuo šildysim - kitą kartą.

Skaičiuoti padėjo:

Bonus: vizualizacija „papigiai“ ;)
O rimčiau, rodos geriausias įrankis yra šis: http://www.homestyler.com

2014-05-10

Plokštuminis pamatas

Štai namuko pamato konstrukcija.

Renkantis peržiūrėtos visos konstrukcijos, aišku, ir įprastos polinės.
Pasirinktas plokštuminis pamatas, nes jis geriausiai atitinka mano motto „paprasčiau!“. Plokštuminiam pamatui įrengti (įskaitant šiltinimus ir šildomas grindis) reikia kelis kart mažiau operacijų. Tai tinginiams, kurie statosi patys ;)
O užsakinėti firmose plokštuminius pamatus nelabai verta - tai vis dar naujiena, brangi.
Surinkti ketiname patys, bet profams paliksime svarbiausią dalyką - betonavimą.
Tokį pamatą, manyčiau, galima statyti ant be kokio tolygaus/sutankinto grunto.

Paveiksliukų paaiškinimas:
Dugno apšiltinimas: 30cm. 
Šono apšiltinimas:  beveik 15+10cm.
Naudojamas XPS ir EPS 100 putplastis. Nors visai pakaktų EPS 200 ir EPS 70. Gal ir taip darysim.
Sienos ir grindų betono plytos - atskirtos, kad nebūtų šalčio tiltų. Bet jas jungsime kompozitinės armatūros strypais, kad geriau apkrovos pasiskirstytų.
Punktyrinė linija - hidroizoliacija.
Kainos labai preliminarios surašytos, maksimalaus stiprumo pamatui, 100-ui metų ;) Tikrai taupant, rimčiau paskaičiavus apkrovas, kainą galima bent 20% pamažinti

Būtinas prierašas: tai kelių inžineriją išmanančių žmonių brėžinys ir kelių specialistų patarimai, bet NE pamatų konstruktoriaus padarytas projektas. Atkartojantiems, už problemas neatsakome ;) Bet kai namas lengvas vienaaukštis, tai problemų neturėtų kilti.

PAPILDYMAS:
Po plokšte naudojome pigesnį putplastį EPS80.
Betonavome visgi patys  - viskas puikiai. Žiūrėt kitus blog'o įrašus.


VERTINGOS nuorodos, DĖKOJU:
Mūsų blogeriams - statytojams, gerų idėjų propaguotojams ir kantriems aprašynėtojams:
http://www.livinprojects.lt/category/passiveslab/
Bangų Namas:
http://bangunamas.wordpress.com/pamatai/
http://bangunamas.wordpress.com/pamatu-irengimas/

Kiti šaltiniai:
http://www.pasyvusnamas.klezys.lt/category/pamatai/
http://vvnamas.wordpress.com/2011/01/14/pamato-plokste/
http://amnamas.wordpress.com/2012/03/03/icf-pamatai-vs-plokstumiai/
https://groups.google.com/forum/#!msg/siaudunamai/lrkAG5gWGiI/wGA3vcU-4UIJ
http://www.legalett.lt/?page_id=45 - beje, sakė užsakymais užimti 3 mėn. į priekį.
http://dendrium.ru/kottedz/1269 - Ru.
http://www.forumhouse.ru/threads/155824/ - Ru 
http://www.forumhouse.ru/threads/42565/page-8#post-1056961 - kaip klijuoti putplastį (L blokas).

https://www.google.lt/search?q=Passive+Slab+%28Insulated+Foundations  - angliškai
https://www.google.lt/search?q=утепленная+шведская+плита - rusiškai

2014-05-01

Sienos: dujų betono

Trumpai:
sienos bus iš 50cm pločio dujų betono blokų be apšiltinimo.

Ilgiau:

Šiokia tokia gyvenimo patirtis sako, kad žinios ir įgūdžiai  - didžiausia ir brangiausia investicija.
Namą ketiname statyti kiek įmanoma savo jėgomis, patirties nelabai turime. Tad galime rinktis bet ką, o ne daryti „taip kaip mokame ar kaip įprasta“.
Išsirinkome paprasčiausią statybos technologiją - vienasluoksnę sieną iš dujų betono blokų. Tokios sienos medžiagos kainuos vos brangiau, bet darbas užtruks trumpiau. Tad sutaupysime brangaus laiko ir realiai - pinigų. Mažiau reikės galvoti ir dėl medžiagų, technologijų, darbininkų.
Tai nebuvo greitas pasirinkimas. Apsvarstytos ir išnagrinėtos gal visos  statybų technologijos: nuo tradicinių iki Velox, bpicf/SAM sistemų, „Lammi“ ir kitokių blokų. Statybų fiziką išmanome, rinkomės ne tik pagal reklaminius bukletėlius.

Taigi, šilčiausius dujų betono blokus gamina  Aerock: AEROC EcoTerm Plus 500. Šio bloko šiluminė varža R=6-7, tad B klasės namui apšiltinimas nereikalingas. Kada užsimanysim pilnos A klasės, apsišiltinsim 5-10 cm.

Storo dujų betono privalumai:
  • Paprasta greita statyba, nereikia šiltinimo
  • Sienose paprasta vedžioti komunikacijas
  • Bent kelis metus gali stovėti be išorinės apdailos
  • Tai eko medžiaga - minimumas priemaišų
  • Blokai labai tikslūs - nereikia mūryti (klijuojama) ir tinkuoti 
  • Aukštas sienų sandarumas - tai aktualu pasyviam namui
  • Nedegūs
  • Paprasta langus įstatyti teisingai - į apšiltinamąjį sluoksnį ty į patį bloką
  • Plačios palangės. Skonio reikalas, bet ... gera sėdėt ant žemų palangių ;)

Storo dujų betono trūkumai-ypatybės:
  • Trapi medžiaga - reikia stabilesnio pamato ir armavimo kas 4 blokus
  • Sunkesni daiktai prie sienos kabinami specialiai ankeriais
  • Darant šiltinimą, vatą reikia tvirtinti specialiomis smeigėmis
  • Garui laidi medžiaga - reikia garo izoliacijos iš vidaus

Mitai:
  • „Įgeria vandenį“.
    Įgeria tiek pat kiek išvėdina. Jūs sienas baloje ruošiatės statyti? :)
    Įprasta namams šiltinti naudojama vata vandelį ir garus praleidžia dar geriau.
  • Silpna medžiaga.
    500mm bloko metras atlaiko 90 tonų svorį.
  • Nieks nenaudoja nes trumpaamžė.
    Lietuvoje tai dar naujiena nematyta, o Europoje - įprastas, dešimtmečius naudojamas dalykas. 
Mitai apie neapšiltintos sienos naudojimą
  • „Dujų betono sienos yra drėgnos ir praleidžia šilumą“
    Nėra drėgnos jei namas turi stogą, o sienos tinkuotos ar kitaip kaip apsaugotos nuo lietaus.
    Eksploatuojamo namo sienų drėgmė apie apie 4-6%. Matavimai kartais daromi sienas neizoliuojus nuo vidaus garų. Tai padidina  drėgmę. O izoliuotos sienos drėgmė yra 4%. Tokios sienos šilumos laidumas yra 0,084 W/(mK). 50cm sienos R=5,95
  • „Siūlės tarp blokų išleidžia visą šilumą“
    Dujų betono blokai labai tikslūs, jie klijuojami klijais, todėl siūlės  tarp blokų yra labai plonos, apie 1.5mm aukščio. Juose nėra skylių, nes klijai ištisai tiesiami vėžimėliu. Bet tuo pačiu yra oro tarpai kurie sumažina šilumos nuostolius. Nesunku paskaičiuoti, kad kai klijų šilumos laidumo koeficientas yra λ: ~0,80 W/(mK), 50cm sienos šilumos varža R sumažėja apie 0,5.
  • „Sąramos praleidžia šilumą“
    Sąramos daromos iš to paties dujų betono, jame dedama 10cm pločio armuota betoninė konstrukcija. Bet šilumos praradimo nuostolius kompensuoja šalia dedamas 10cm putplasčio gabalas.

Kaip atrodo:
http://buvlaukums.lv/lv/products/aeroc-ecoterm-plus-470/
Info: AEROC EcoTerm Plus 500
http://www.aeroc.lt/index.php?page=939&lang=lit&cnt=AEROC_EcoTerm_Plus
Alternatyva: 420 mm Ytong Energo
http://ytong.lt/pages/ytong/ytong-energo.php

Filmukas. Aišku ir be vertimo ;)



Projektas


Taigi,
tai dar vienas statytojo blog'as ;)

Sklypo dokumentų tvarkymas užtruko virš metų, tad buvo laiko daug ką apgalvoti ir pakeisti.
Viską projektuojamės patys - nežinau kas iš to gausis, bet taip jau įpratę - labiau pasitikėti savo jėgomis.
Čia jau galbūt paskutinis projekto variantas.
Namas 1½ aukšto - tai kompromisas tarp patogumo ir kainos.
Geriausia gyventi 1 aukšte, bet palikome erdvės plėtrai ir antrame aukšte.

Jau pradėsim žemės darbus...