Kurmiai išvyti

Mano kiemas vs kaimyno kiemas.
Žinau kaip kurmius įtikinti humaniškai - tiesiog reguliariai trukdyti jiems gyvenimą, neleisti plisti.
Plačiau: http://a-namas.blogspot.com/2023/01/kurmius-isvejam-humaniskai.html

Bet pieva kenčia, samanos puola, trąšos nepadeda.
Nusipirkau granuliuotų kalkių  ir geležies sulfato.

 

Kurmius išvejam humaniškai

Ką darote su kurmiais?
Kaimyno sklypas atrodo nekaip.
Nors jis rodos nesijaudina. Tik kurmiarausius išmėto kastuvu.

Delfyje ryškiomis raidėmis rėkia straipsnis "Jei neišmoksite spęsti spąstų, jums niekas nepadės".
Na mes kažkaip apseiname be žudynių ir gaudynių.
Tiesiog įvairiais būdais sukuriame jiems nekomfortiškas sąlygas.
Pypsiukai pigūs mažai padeda - rausia net tiesiai per juos. BET jie labai tinkami kurmiams pranešti jog tai jiems nemaloni zona (apie ją žemiau). Tiesiog dresūra.

Pas kinus nusipirkau maišą pypsalų ir padariau užtvarą.

Šie, beje, yra trumpaamžiai. Per pusmetį numiršta 1/3. Gal pusę pataisau bet žaidimas nevertas.
Pažįstamas saugo čekius ir kasmet keičia į naujus :)
Aš sugalvojau elegantiškesnį sprendimą: pas kinus nusipirkau galingus 12V vibratorius, kurie žemę purto bent 10 kart stipriau. Užkasiau juos perimetru giliau. Kitais metais bandysiu.

Nekomfortiška aplinka

Turim savą vandenį, gerą spaudimą ir ilgą žarną. Tad galinga srove žemę suvarau atgal į urvą. Laiko turiu. Užsiėmimas net malonus (naujienas viena ausim klausant).

Žolę ar kurmiarausius galima pabarstyti kokiom atbaidančioms priemonėm.

Bet geriausiai veikia į skylę įmesti kalcio karbido gabaliukai.
(Pamenat karbidą iš sovietinės vaikystės? Pakenčiamos bombos gaudavosi.)
Kalcio karbidas reaguodamas su vandeniu/drėgme išskiria dujas.

Pasmirdintą kurmio urvą galima palikti dienai o tik tada užpilti vandeniu. Kurmiai dingsta ir ilgokai nesirodo. Kalcio karbidas kiek mačiau žolės negadina. O prie krūmų, medžiu šaknų jo nenaudoju.
Pradėti kurmiarausių smirdinimą reikia nuo namo pusės, neskubant, kad kurmiai turėtų šansą pasprukti iš sklypo.

Stumdomos durys įrankių nameliui

Sodo įrankių namelio durys - paprasčiausias dalykas.
Bet... mane kankino suklypusių daržinių vaizdai. Anksčiau ar vėliau jos pasidaro tokios:

Sprendimas - tai pakabinamos durys, daromos jau seniai ir net interjere.
Jos neiškrypsta tol kol supuvusios nenukrenta nuo vyrių...

Yra parduodami gatavi sprendimai tokioms karvidėms, bet sau duris pasidarėme iš atliekų:
iš kažkur gautas bėgis (gal rastas IKEA atliekų skyriuje) + ratukai iš Senukų.
Statybų parduotuvėse yra visokių ratukų ir bėgų, 20-100€. Pas latvius pigiau.

Mums kainavo gal 20€. Važinėja maloniai, atrodo prabangiai :)

Cinkuotas bėgis nupurkštas pilkai

Apačioje padarytas kablys, kad duris vėjas nenupūstų

Bėgis iš šono. su Stop'u

Pievą tvarkėme 5 metus ..

Tai buvo ilgas procesas .. 5 metus, neskubant.
10 arų pievos prieš namą procesas:

Klodami pamatus juodžemį sustūmėm į kalną kurį papūdėm metus

Kitais metai račiokas krūvą išlygino

Galvojom bus pakenčiama pievelė bet ne - labai NELYGI gavosi

Teko samdyti kultivatorių, kuris keikdamasis (daug akmenų) sumalė netikusį lauką

O tada kelias savaites rankomis ir lietumi neskubiai lyginome, akmenis rankiojome ..

Paskutinis lyginimo etapas toks :)  
Trombuojama (parodyta), atvečiama-lyginama, vėl trombuojama, lyginama.
Gana geras įrenginys, jei yra pagalbininkai. O  šiaip normalūs žmonės daro su volu.

Kitais metais mažesnį 3a pievos gabaliuką teko tvarkyti panašiai.
Kultivavausi pats, su gana galingu Lidliniu elektriniu kultivatoriumi.
PATARIMAS:  šis kultivatoriaus kur kas geriau žolę kabina jei peiliai įstatomi ATVIRKŠČIAI kaip instrukcija sako.

3a užpylėm 12 kubų sijoto juodžemio

Ir vėl puikioji lyginimo paletė :)
BET geriau ji veikia kartu su žemės trombavimo volu.

Rezultate - gražumėlis...

Taip, daryti traktoriukais ir iškart, statant namą tikrai lengviau.
Bet mūsų sodas yra PROCESE, keičiasi.
Takeliai atsiranda ten kur vaikštome.
O dirbti tikrai malonu. Šią 10 arų pievą ir 10a gretimą (nelygintą) pjaunu pigiausia benzinine vėjapjove. Patinka. O kaimynas va su traktoriu važinėja:

Betoninės sodo plytelės - savadarbės

Pavasarį ėmėmės sodo tvarkymo darbų..
Takelius trinkeliuoti? NE! pernelyg parkas gaunasi.
Plyteliuoti? Gal, bet irgi pernelyg tvarkinga.

Nutarėm plyteles pasidaryti patys.
Minčių sėmėmės šiuose vaizduose.

Atrodo paprasta: pasidarei formą ir kepk.
BET ..

1: Reikia daug formų 

nes kiekvienai formelei atskirai betono nemaišysi.
Gavosi maždaug taip...  Susukom iš 2,5x5cm lentučių.
Mišiniui sustingus rėmas išardomas ir naudojamas vėl.

2: paviršių dengti akmenukais

Juk lygus betono paviršius slidus, negražus, banalus.
Reikia akmenukų ar skaldos. Išbandžiau 3 būdus

1. Į betoną įmaišyti skaldos. Paprasčiausia bet brangoka.
   
2. Ant betono pabarstyti akmenukų. Bet rezultatas nedžiugino. Atrodė nelabai o akmenukai dalis akmenukų nubyrėjo. Paniškai bijodamas jog šalčiai pradės ardyti tokį paviršių, šį dengiau betono laku. Tikiuos jis užpildė ertmes ir sutvirtino. Rezultate gaunasi taip pat brangoka :
   
   
   
3. 
   
   Betonuojama 2 sluoksniais: 4cm įprasto betono su armatūra + 1cm grindų betonavimo mišinys su akmenukais/granito_skalda
   
   
   
   

3: Paviršių nušveisti

Sustingus betonui viršutinį sluoksnį reikia nušveisti - išryškinti akmenukus.
Yra įvairūs variantai

1. Nuplauti betoną vandeniu/kempine. Filmukuose tik šis būdas rodomas. Bandžiau plauti bet rezultatas netenkino.
   Spėju tai šiltiems klimatams. Tai nuplautas/atskiestas betonas nėra tvirtas - mūsų ledo neatlaikys.
   Gal... prastai valėsi ir todėl, kad naudojau granito skaldą o ne plautus jūros akmenukus.
2. Nutariau valyt grubiai, jau sustingusį betoną. Štai tokie šveitikliai išmėginti.
   Plonų vielučių šveitiklis valo tik dar minkštą betoną. Storų vienučių - ir sustingusį, bet sunkiai. O štai betono šveitimo deimantinė galva poliruoja žvėriškai. Bet... visiškai lygiai, nuima faktūrą. Na bet toks poliravimas papasčiausias ir efektyviausias. O faktūra, spėju, atsiras po 5 metų betonui pradėjus irti, neišvengiamai.
   

Plytelių dėliojimas

Mūsų sodas kiek chaotiškas, kaip ir gamta. Dėl to plyteles darėme visas truputi skirtingas ir dėliojome specialiai "kreivai", pastumdydami. Bet darėme, kad būtų patogu vaikščioti: visų lygis idealiai vienodas o tarpas tarp plytelių - minimalus (1cm).

Plytelės dėliojamos įprastai: nukasus žemės sluoksnį pilamas žvyras ar smėlis. Kol kas laiko gerai o po žiemos parašysiu :)

Kur didelis vandens srautas, plytelių kraštą išbetonavom

 

Su širšėmis gyvenam draugiškai

Šie metai derlingi ... širšėmis.  O kaip pas jus?
Visur jų lizdų pridygo :) Mūsų sklype bent 4-5.
Šiltnamyje - yra, keliuose kurmių urveliuose - yra.
Palikom blokelius lauke - apsigyveno :)
PAPILDYMAS:  Atrodo, tai ne širšės, o ramesnės vapsvos!

Širšės blokelyje apsigyveno

Šis antplūdis paskatino pasidomėti jomis. Pasirodo tai gana mieli ir taikūs gyvūnėliai. Jei bitės gana sunkiai prognozuojamos, puola grupėmis, tai širšės po viena gina tik savo lizdą, kai jam tikrai kas nors gręsia.
Mes su jomis visai draugiškai sugyvenam, neardom, padedam.
Bet mūsų pagalbos šios nesupranta ;)
Štai žeminius jų lizdus kažkas vis iškapsto. Gal vietinė stirna, gal lapė.
Pagailėdamas ant iškapstytų lizdų šiuos pridengiu akmeninis, plytgaliais ir vis gaunu Cakt :)
Gelia, gal jos pernelyg susinervinusios tuo metu būna.

Man įkandimas skauda, patinsta ir kaista kelias dienas. Bet mano draugei - beveik nieko.
Nepykstam. Patys peržengėm leistiną 50cm ribą.. ;)

Ranka patinus kelias dienas

Pridengiau lizdelį

 Nesuprantu kam žmonės ardo jų lizdus.
Širšės šiek tiek įniko į pernokusias gervuoges, kurias nenurinkom laiku.

Vakar buvo karšta, tingios širšės leidosi fotografuojamos :)

Užsiauginom puikią arbatą

Dėmesio, neskubėkite uždarinėti puslapio, tai NE apie lietuvišką žolelių arbatą ;)
Taip apie normalią fermentuotą arbatą, kuri tikrai gera.

Savo sklype aptikom gražiai žydinčias žoles. Nenaikinom laimei.
O vėliau sužinojom, kad tai gaurometis - puikiai tinka fermentuotai arbatai gaminti.
Tokia arbata gali būti ir puiki asmeninė dovana draugams ;)

 Iki šiol vietinę/lietuvišką arbatą įsivaizdavau tik kaip žolelinę ar mėtinę. Tokią galima kartais gerti, gydytis, bet kaip arbatos žinovas/mėgėjas ja visai nesižaviu. Žolelinė gana trumpo vartojimo o ir pabosta greitai.

Taigi aprašoma gauromečio arbata geriau žinoma Rusijoje kaip Ivan Čai (Иван Чай). Vienu metu tai buvo pagrindinė Rusijos eksporto prekė ;) O dabar primiršta. Be reikalo, neveik nenusileidžia kiniškom.

Gauromečio arbata laikoma visaip gydanti, antioksidantinė, priešvėžinio poveikio.
Man ji visai panaši į oolong ir puer arbatas - gerti nepabosta.

Arbatos gaminimas

Gauromečio lapus geriau skinti prieš žydėjimą. Sakoma, kad tokie jie sveikesni. Na gal. Mes susigriebėm tik jau pražydus, bet net ir tokie buvo puikūs.
Taigi, nuskinti lapai iki paros vytinami (padžiovinami) paskleisti šiltoje vietoje, pavartant.
Žiedai nenaudojami! Juos galima atskirai sudžiovinti, naudoti arbatos papuošimui.

Padžiūvę (bet ne sudžiūvę!) lapai trinami gumuliukais tam, kad susilaužytų, išsiskirtų sultys.
Tie gumuliukai tankiai sudedami į kokį nedidelį indą fermentuoti 6-12 val. 
Tai svarbi dalis: nepakankamai fermentuota ar perlaikyta arbata nebus skani. Draugai laikė lyg parą, gavosi saldi. Man nelabai patiko.
Žinovai sako, kad fermentavimą reikia baigti kai pasklinda (gėlių) kvapas.

Pafermentuota arbata peiliu smulkinama ir džiovinama orkaitėje ar šiaip sausoje šiltoje vietoje.

Arbata naudojama tradiciškai: šiek tiek arbatos užpilant verdančiu vandeniu.
Bet galima ir kiniškai: užpilti, palaukti, nupilti. Nupilta arbata reaguoja su oru, po kelių min procesą galima kartoti - užpilti kelis kartus.
Skanaus ;)

Video tik rusiški yra.