Legoland sienos kyla

Kiekviename statytojo bloge privalomas įrašas „Sienos kyla“ ;)
Prieš statant atrodo, kad tai sunkiausias ir brangiausias darbas, bet pasirodo, kad NAMO SIENOS  - tai greičiausias ir gal pigiausias namo elementas.
Pirmą blokelių eilė ant mūro skiedinio dėjau gal 3 dienas, antrą ant klijų - užtruko mažiau. O trečią eilę pats padariau per vieną dieną, mat išmokau.
Ketvirta eilė šiek tiek pristabdė - ją reikėjo armuoti.
Taigi, dedant 50cm dujų betono blokus 2 žmonėms per dieną galima padėti apie 40 metrų.
Daugiausia užtrunka ne pats mūrijimas, o pasiruošimas: padėto sluoksnio išlyginimas skutekliu, virvių nutiesimas, blokų susinešimas, klijų sumaišymas - 2 val darbo. Paskui, užmaišius maišą klijų, per valandą padedami 24 blokai (1 paletė lygiai). Dar valandą užtrunka klijų nuvalymas nuo sienos ir instrumentų, skylių pakaišymas.
Kylant aukštyn, aišku, dirbasi sunkiau ir lėčiau.
Per 8 dienas pastatyta 1,6 m. ŠILTA namo siena (šiltinimo nereikės).
Iki šalčių, per 2 savaites norisi spėti padaryti dar 1,2 m. sienos, sąramas ir betoninį žiedą ant kurio pavasarį dėsim medinę perdangą.

Dujų silikatas: pirmas sluoksnis, Aeroc vs Ytong

Blokai: AEROC EcoTerm Plus 500 mm. Šiltinimo nebus.
Dujų silikato (dujų betono) blokų pirmas sluoksnis dedamas ant įprasto mūrijimo skiedinio. TIK pirmas sluoksnis.
Taip galima ir būtina pirmą eilę padaryti LABAI tiksliai horizontalią. Vėliau horizonto reguliuoti nebus nei galimybės nei reikalo.

Hidroizoliacija

Prieš klojant pirmą eilę dedama hidroizoliacija.  Bet mano atveju jos lyg ir nereikėjo: juk pamatas plokštuminis, jis yra virš grunto, drėgmės nebus. Visgi, uždėjau 2 nelaba rimtas izoliacijas.
Įprastos prilydomos bituminės dangos negalėjau dėt putplasčio kuris nusviltų, tad pamatą pirma ištepiau bitumine mastika, dėjau mūrijimo skiedinį ir ant jo - plastmasinę IZOPLAST 0,365m dangą.
Mastiką, beje, tepiau prieš lietų, kuris  šią nuplovė :) Teko tepti iš naujo. Ši, išdžiuvusi, kito lietaus testą atlaikė.

Plastmasinė Izoplast plėvelė skirią mūrijimo mišinį nuo Aeroc bloko, kuris mišinį (be plėvės barjero) ištraukdamas vandenį sustingdo tiesiog iškart. Tad jei plėvele neatskiriate mišinio ir bloko, tai bloką gerai sudrėkinkite.
Paveiksliuke matosi procesas.
Toks sprendimas gal nėra geriausias, bet gana patogus: mūrijant, derinant bloko aukštį, šį galima daug kartų pakelti ir pakoreguoti.
Profai gal patars ką protingesnio? Bet šiaip statybose nėra absoliučiai gerų sprendimų - vien kompromisai ;)

 

Aeroc vs Ytong

Dujų silikato blokai labai lygūs ir tikslūs, tad blokai susiglaudžia be jokio tarpo. Kad neliktų visiškai jokios pralaidos orui, Aeroc blokų galuose yra 2 plyšeliai, kurie užpurškiami putomis.


 Tai, beje, skiria Aeroc ir Ytong blokus - šie turi rankenas patogiam blokų paėmimui, bet tarp blokų lieka skylutės, o ir rankenos kampuose nepuošia namo. Kiekviena technologija turi privalumų ir trūkumų.
Kaimynystė brigada sparčiai mūrija Ytong Energo 365 namuką.
Įraše apie blokus anksčiau jau rašiau, kad tokių (R<5) blokų naudojimas labai abejotinas - gauni visus dujų silikato trūkumus (suku tvirtinti tokioje sienoje, nėra šilumos akumuliacijos) ir netenki privalumų (kaimynui teks daryti šiltinimą).



Na, kad  nebūtų „į vienus vartus“, tai patvirtinsiu: Aeroc Ecoterm Plus blokai labai trapūs.
Dažniausiai jie nukenčia kelionėje. Paprastai tiekėjas blokus atveža tiesiai į objektą, bet mano blokai ilgokai pastovę pas pardavėją, o iš jo po truputi, visokiai būdais, važiavo į statybas. Tad dūženų yra. Štai labiausiai nukentėjusi paletė - gal 25% blokų pažeista. Bet pažeisti bloka pjaustomi, panaudojami ten kur reikia ne pilno bloko. Praktiškai pas mane išmetama gal 1-2 % produkcijos.

Armavimas

Pirmas ir kas 4-tas Aeroc sluoksnis armuojamas firmine armatūra arba D8 armatūra kuri su klijais dedama į štrobuotus (kaip tai lietuviškai? :) griovelius.

Plokštuminio pamato kaina

Mūsų pamatukas toks:
Išoriniai matmenys: 14x8,5 m
Vidiniai: 13x7,5 m =  98 m2 vidinės erdvės atėmus išorines sienas.
Gruntas - geras. Tereikėjo nustumti žemės sluoksnį.
Statybos vyksta Vilniaus rajone prieš Euro įvedimą, tad kainos nėra žemiausios ;)
Statome patys, savom rankom ir sava galva. Dirbo 1-2 žmonės.

Pamato chema:

Pamato medžiagų kaina ir laikas:

Operacija	Pinigai (Lt)	Darbas (val)	Komentarai
Žemės darbai	5000	60	Išlyginimas, žvyras, sutankinimas
Komunikacijos	1100	30	Vandens įvadas ir išvadas, nuotekos, drenažas
Putplastis	7800		XPS, EPS100 ir EPS80
Putplasčio dėjimas	1200	54	matavimai, lyginimai, medžiagos
Armatura	4100		D10, D16 ir kompozitinė, lankstiniai
Armat. tvirtinimas	950	41	apytiksliai, darbas, medžiagos pamatams
Šildymo vamzdis	800	15	magistralinis ir grindų vamzdžiai, kevalai, klojimas
Klojinių tvirtinimas	250	55	OSB, smulkmė
Betonas	5900		19 kubų
Užliejimas	400	20	Instrumentai, uždengimo plėvė
VISO	27500 Lt	275 val	7800 EU ;)

 
Pamate įskaičiuota:

• Drenažas
• Pamato šiltinimas
• Grindininis šiltinimas be kolektoriaus
• Nuotekų vamzdžiai ir geriamo vandens įvadas
• Pamato šiltinimo putplastis 'sijonui'

Pamate neįskaičiuota:

• Dar nesudėtas 'sijonas'. Kelios dienos darbo, reikėtų padaryti prieš žiemą
• Nėra nuogrindos ir cokolio apdailos
• Pamato projektas. Patys nusipiešėm, paskaičiavom.

Taigi, dar galima pridėti tūkstantį LT išlaidų, bet atimti likusius instrumentus, nesunaudotus putplasčio klijus ir betono perteklių.

Tai 98 m2.
Beveik analogiškus skaičius gavo Bangų namas

Plokštuminis:
"Viso beveik 30000 Lt ir 320 val. darbo." Plotas: 87 m2.
http://bangunamas.wordpress.com/pamatu-irengimas/

Taigi, sutaupėm nes darėm kiek paprasčiau.
Manau nebūtina (kaip Bangų name) daryti:
Pamato hidroizoliacijos - juk jokia dregmė ten negali ateiti, ypač kai grindys šildomos.
Nereikia klijuoti plokštės putplasčio, nebent  kad vėjas nenunešiotų ;)
Nebūtinas antras apsauginis armatūros sluoksnis plokštėje

30 tūkst. tai daug ar mažai?

Įmonės, pasirodo žada pigiau padaryt:
http://www.plokstuminiaipamatai.lt/plokstuminiai_pamatai_kaina - 100m2 (120 m2 išorinis plotas) pamatas kainuotų nuo 24 iki 36 tūkst.
Kaip čia taip? Juk mano vien medžiagos ir būtini darbai kainavo 27500? Tad arba meluoja arba skaičiuoja be žemės darbų - man jie virš 5000 lt kainavo.
Be to, dariau pamato pagrindo dvigubą šilumos izoliaciją: šoninis bortelis ir pamato sijonas.
Be to, firmos smėlio pagrindą įrengia gana grubiai, nelygiai. Gal ir nieko baisaus - juk turi patirties.

Kiti 100m2 pamatus su viskuo siūlosi padaryti už 250 Lt * 120 m2 (išorinis pamato plotas) + 40 Lt * 90 m2 (šildymo sistema) + 40 Lt * 50 m (drenažas) = 35600 Lt
https://pirmasnamas.wordpress.com/2012/04/17/plokstuminiai-pamatai-ieskojimai/ (Įmonė Nr 1)

Taigi, įmonės pateikia visai padorius pasiūlymus. Kaip jau rašiau anksčiau, turint atidirbtus metodus ir įrankius, plokštuminius pamatus įmonės gali padaryti greitai ir gana nebrangiai. Tik klausimas dėl kokybės...
Jei daryčiau antrą kartą, tai gal pirma su įmonėmis rimtai pašnekėčiau. Sutaupėm gal 5000 Lt, bet kainavo 300 valandų mano darbo, sveikatos ir dyzelino ;)
Bent jau džiugu, kad pasportavom, išmokom naujų dalykų.

Ar plokštuminis pigiau nei įprastas (polinis) pamatas?

Rengiant plokštuminį reikia daugiau putplasčio, armatūros ir betono. Bet sutaupoma įrengiant šildomas grindis - plokštuminiame šios padaromos per kelias dienas (vs. įprastos grindys).
Taigi, dabar kaina turėtų būti panaši į įprastų pamatų (su grindimis) kainą.
Bet ateityje, ištobulinus technologiją ir brangstant rankų darbui plokštuminiai pamatai darysis vis patrauklesni.
Dar vienas plokštuminių pliusas - jie šiltesni ir geriau akumuliuoja šilumą. Jie tinkamesni jau greitai privalomiems A, A+, A++ namams.
Na ir paskutinis privalumas: ant jų galima patogiai sumesti statybines medžiagas ;)
Beje, mano atveju plokštuminis pamatas buvo beveik 'privalomas' - juk sienas mūriju iš labai plačių 50cm dujų betono blokelių. Tokius ant įprastų polinių pamatų dėti sunkoka, reikia papildomų išlaidų.

Plokštuminio pamato betonavimas

Plokštuminio pamato „vonią“ paruošus betono užpylimui užsiėmiau betono paieškomis.
Reikėjo gana standartinio C25/30-XC2-Cl0,2-S3-16  betono.
(Apie betonus: http://www.betonocentras.lt/get.php?f.62)
Skaičiau, kad pasiutusiais 2008 metais tekdavo užsakinėti prieš 2 savaites, o šiuo metu tokios įtampos nėra - gausi, kad ir rytdienai.
Vilniuje yra bent 5 betono gamintojai, rimtesni lyg Alsa, Perdanga, GKG-3 ir Betono centras. Užsakiau iš pastarųjų, nors vėliau pasirodė, kad kaina nėra maža, užsakymų mergaitė nelabai kompetetinga, o Pumi betonvežio operatorius nelabai Bl, Nax mandagus... Bet svarbu, jog viskas baigėsi gerai.

Komanda

Konstruodamas pamatą šiame blog'e žadėjau, kad  pamatą užpils profesionalai.
Bet... patyręs draugės tėvukas numojo ranka: „padarysim patys - tai paprasta“. Tikrai paprasta, bet tik antrą kartą ;) Pirmą kartą stresas didžiulis - juk atsakomybė didžiulė.
Taigi, nusprendėme patys.
Betonavome 5-kiese: 4 Žmonės ir Mergaitė ;) Neskaitant Pumi operatoriaus.
Darbo visiems pakako. 4 žmonės irgi susitvarkytų, bet 3-se būtų tikrai problematiška.
Bent 3 žmonės turi būti su botais.

Įrankiai

Naudojom tokį minimalų BŪTINĄ įrankių rinkinį

1. Savadarbė 4-5m lyginimo lenta. Pavyko ją susikalti labai tikslią
2. Aliumininė 2m „liniuotė tinkui išlyginti“
3. 1 statybininko kelnė. Nors reikia 2-jų, o dar geriau - susikombinuot kelias skirtingas tam skirtas  glaistykles: http://www.promax.lt/irankiai-ir-irengimai.php 
4. 2 betono semtuvai/kastuvai (nebūtinai betono. svarbu, kad kaip samtis būtų)
5. Giluminis vibratorius - pats mažiausias lengviausias
6. Vibroliniuotė. Kuo ilgesnė tuo geriau, bet man ir su 2m elektrine buvo sunkoka. O kai sunkoka, padarai nelygiai...

Pristatymas

Plokštuminį pamatą reikia užpylinėti PUMI siurbliu su kriauše. Į ją telpa 7 kubai. Į įprastą kriaušę telpa 9 kubai.
Man 19 kubų atvežė 1 PUMI ir 2 kriaušės.
Pirma betonas pumpuojamas iš 1-os kriaušės, paskui, kol važiuoja 2-a kriaušė, iš PUMI, o galiausiai iš 2-os kriaušės.

Pirma, kad neišlaužti vidinio vertikalaus putplasčio, betoną pylėme į pamato žiedą. 
Žiedą vibravome kas 20cm trumpam panardindami vibratorių.

Pamato lyginimo technologija

Užliejant plokštuminį pamatą labai svarbu šį padaryt lygų - juk nesinori grindis lieti antrą kartą. Iš anksto pasakysiu, kad padarėme labai tiksliai, +-5mm tikslumu. Taip tiksliai pavyko dėl lygiai sudėto žiedo putplasčio ir centrinės horizontalios sijos (nežinau kaip pavadinti ;) Ši tiksliai gulinti medinė 5x3cm lenta ėjo per visą namo ilgį ir labai padėjo išlyginti visą paviršių.
Lyginimo sprendimą pasiūlė paprastas namo pagrindas: 14x8,5m stačiakampis+atskiras prieangis. 
Kaip matyti nuotraukose, 2 žmonėms tereikėjo vilkti lyginimo lentą. Rimti pagalbininkai dirbo „kaip sau“ ;)

Paviršių galutinai reikėjo sulyginti vibroliniuote ir padailinti rankiniais instrumentais. Gaila neturėjau rankinės glaistyklės ant ilgesnio koto.

BangųNamas tvirtina, kad betonuojant būtina lyginti livelyru
http://bangunamas.wordpress.com/pamatu-irengimas/
Mes pasirinkome kitą būdą: padarėme tikslią betono „vonią“, lygius kraštus ir centrinę lentą. Tad betonuodami nesirūpinome kaip lygiai atmatuoti ir supilti, o kaip lygiai nubraukti. Stingstantis betonas verčia skubėti. Ir mes vos spėjome tvarkytis.  Matuoti lazeriu tikrai nebuvo kada.
Galima ir lazeriu, bet reikia didesnės komandos kuri ir matuos ir dar rastas duobes lygins.
Mums  kažkaip neįtikėtinai  pasisekė - plokštė gavosi lygutėlė. Paklaida +-5mm.
Gal tai sėkmė, gal taip ir turi gautis gerai pasiruošus.

Šiaip betoną išpylėme per valandą - per greitai. 5-kiese susidorojome, bet kitiems patarčiau, išpylus pusę betono, pristabdyti PUMI operatorių ir užsiimti lyginimu.

Lygus paviršius ir veliau išgremžtas trapo lovelis.

Avarija

Mikro avarijos nepavyko išvengti: vienoje vietoje betonas išmušė putplastį ir siena pasistūmė gal 5 cm  tiek ją sulaikė atramos. Nieko baisaus. Sieną išlyginsim nupjovę išsikišusį putplastį (bus 20cm vietoj 25cm).
Nenustebau, kad atlipo toje vietoje. Ten tik mokiausi klijuoti, taupiau klijus (kažkodėl), tad kažin ar tas putplastis buvo išvis suklijuotas.
Kitiems rekomenduoju: tokioje vietoje putplastį reikia klijuoti 3 klijų juostelėmis, o patį putplastį pašiaušti pjūklu prieš klijuojant. Atraminę sienelę tvirtinkite ne kaip MĖGĖJAI (čia) o kaip profai daro.

Klausimas dėl užtrynimo

Po 4-6 valandų rekomenduojama betoną užlyginti betono glaistykle.
Bet užsibetonavo lygiai, o jėgų nebuvo likę (ir po naktinių darbų) tad nutarėm nesitampyt su tuo agregatu. Išsikyšimus nugramdžiau su 2m liniuote.
Visgi, kada ir kuom reikia lyginti?
Yra diskinės glaistyklės ir su sparnais. Kada kokia naudojama?
Ar yra prasmės lyginti sukietėjusį betoną?

Nugramdžiau. Malonumėlis stovėti ant šilto betono. Po  4 dienų jis vis dar šyla :)
Geriausias būdas betoną nokinti - tai jį uždengti savaitei, laikyti savo drėgmėje.

Betono kiekis ir mitai

Mūsų skaičiavimais reikėjo apie 17.8m2 betono neatėmus nedidelio armatūros ir vamzdžių tūrio.
Forumuose perskaičiau, kad reikia užsakinėt 7% daugiau, nes atseit susiguli, oras išeina.
Kelis namus pastatęs kaimynas taip pat patvirtino, jog betono visad trūkdavo 10%.
Betono centro mergaitė taip pat patarė užsakinėti daugiau. Bent jau nepaneigė mano abejonių.
Na, užsakiau 7% daugiau ir vėliau pasigailėjau - atliko beveik kubas - apie 5% kiekio.
Taigi, 7% tai MITAS. Gal anksčiau taip žmones apgaudinėdavo, mažiau įdėdami. Burbuliukai betone teoriškai tesudaro 1-2%. Apsidraudžiant galima užsakinėti 3% daugiau.
Tie 7% lieka didžiausia statybų nesėkmė...
Nesėkmę teko išpilti į duobes ir paskubomis pasidarytas formeles :)

Plokštuminis: grindininis šildymas ir kiti užbaigimai

Tai PriešPriešpaskutinis įrašas apie plokštuminį pamatą. Skaitytojams ir man jau pabodo, bet tai faktas - toks pamatas užtrunka ILGAI, kainuoja DAUG (kainos bus vėliau) bet vis dar manau, kad tai ekonomiškai apsimokantis pamatas, ypač jei technologija atidirbta. Mes darėmės patys, pirmą kartą, tad sprendimų teko ieškotis ir patiems.
Paskutiniai darbai prieš betonuojant:

Armatūra ir magistraliniai vamzdžiai

Atsivežėm armatūrą ir dalį Aeroc blokelių. Patogu, kai perki iš vieno pardavėjo, sutaupai transportui.
D10 armatūrą plokštėje dėjome vienu sluoksniu kas 20cm, parėmėm 35/40mm stoveliais. Šiuos pirkau Senukuose maišais po 50. Tai gal klaida. Jų visad trūko :) Reikėjo kur pigiau paimti bent 500 - sunaudojom daug.
Apsižioplinau:  dėdamas armatūrą prisiminiau, kad po JA reikia padėti magistralinį šildymo vamzdį (iš katilo į kolektorių) ir vandentiekio vamzdelius. Viską teko nupirkti paskubomis. Vamzdžius sudėjau į šilumą izoliuojantį kevalą. Šilumos nebūna per daug, tad šilto vandens vamzdelius reikėtų net į 2 kevalus sudėti. Minėti vamzdžiai yra 26mm ir 20 mm diametro, PE-AL-PE tipo - jie išlaiko formą, lieka tokie kaip sulenki. Nuotraukoje jie - 4 iš kairės.

Armatūros rišimas

Armatūrą plokštėje surišom kaitinta viela kas 2-3 susikirtimus (kas 3 pakanka).
Rišom tokiu kabliuku. Patogus, rišti greita ir malonu. Brangų (35 Lt!) vokišką kabliuką pirkau Ermitaže, nors senukuose kažkada buvo pigių kiniškų.
Žiedo armatūros strypus kampe tiesiog sunėrėme. Vienur skaičiau, kad  taip negerai, kad toje vietoje reikia lenktus strypus dėti, o pažįstami projektuotojai „iš praktikos“ sakė, kad viskas OK tiesiog suneriant. Aš irgi taip manau, nes žiedas su gera atsarga padarytas - eina 5 strypai D16.
Rišdami armatūros žiedą eksperimentavome ir rišdami dirželiais - nieko gero. Tik pačiame gale susiprotėjome rišti teisingai.

Putplasčio pjaustymas

Šio pamato projektas gudrus, yra nestandartinių putplasčio elementų, kuriuos patogiausia pjaustyti karšta viela. Kažkada tokią pjaustyklę buvau pasidaręs pats, bet tiksliam pjaustymui reikia rimtesnio gamyklinio įrankio. Išsinuomojau lyg už 50 lt kaip visad nepaskaitęs sutarties, kurioje buvo įrašytas punktelis "(nutraukta) styga kainuoja 90 Lt". 90 Lt?  TWF!  Aišku, dėl nepatyrimo, ji iškart nutrūko. Tokių grobikiškų pinigų mokėt nesiruošiau. Pagooglinau, eBay siūlo po 8 Eu firmines. Vilniuje radau tokios pačios vielos po 30 lt pas probauteam.lt. Tik tos 5 cm ilgesnės. Patrumpinti ir užspausti žiedeliu nesunku.  Ech, pamenu laikus kai pjausčiau rusiškų lygintuvų viela, kuri kainavo lyg 1 rublį ir NIEKAD netrūkdavo - jos beveik neįmanoma buvo perpjauti.
Kad šiuolaikinis šlamštas netrūkinėtų siūlau pjauti neskubant, susikaupus ir svarbiausia - tyčia ar netyčia neatšaldyti (neišjungti) vielos putplastyje. Man rodos taip ir nutrūko - viela prilimpa prie putplasčio ir nutrūksta šį truktelėjus.
Taigi, visą putplastį sumatavau, ir supjausčiau per dieną.
O buvo vargo, nes kiekvieno sienelės bloko aukštis SKIRTINGAS. Tai todėl, kad smėlio pagrindas išlygintas tik kelių cm tikslumu. O namo pagrindas turi būt lygus. Todėl kelių mm tikslumu siekėme išlygint vertikaliais putplasčio blokais. Pavyko ;)

Aukščio išlyginimo problemos - tai gal didžiausios problemos rengiant plokštuminį pamatą. Bet ir šios sprendžiasi gana operatyviai: 2 dienos smėliui lyginti iki +- keli cm, 2 dienos putplasčiui lyginti ir galutinėm korekcijom iki +-kelių mm.
Lyginti man nepatiko nes per daug nenašaus rankų darbo. Spėju, plokštuminius pamatus statančios brigados galėtų ant smėlio sudėti ir suklijuoti L profilius, šiuos pažymėti lazeriu ir vietoje nupjauti viela. O ateityje - nupjauti lazeriu ;)

Suklijavom vertikalius blokus. Klijų, ypač kraštiniam profiliui siūlau negailėti - jie yra labai svarbūs.
Armatūros karkaso įžeminimas nežinau ar būtinas, bet padariau: priešinguose kampuose prie plokštės ir žiedo armatūros įkaliau po 1.5m strypą ir šį prie armatūros prisukau (nėra foto). Viso 4 strypai.
Plokštės ir žiedo armatūrą sujungėm šalčio nepraleidžiančia kompozitine armatūra - kas 40cm dėjom 1m ilgio D10 strypą.

Grindininio šildymo išvedžiojimas

Žiemą viską apmąstėm, su LoopCAD pasidariau projektėlį, bet TECE ir Wavin konsultantai pasiūlė gyvatės išvedžiojimą keisti į sraigės, davė kitų patarimų. Tad projektas lyg buvo išmestas į šiukšliadėžę: pagal ranka pataisytą brėžinį viskas suimprovizuota vietoje. Tai ne raketų mokslas, o vedžioti vietoje, pagal realią armatūros padėtį, yra žymiai patogiau ir greičiau.
Vedžiojant vadovavausi logika: dėti kas 10cm prie vitrininių langų, kas 15cm prie išorinių sienų, kas 30cm - kitur. Vonioje šilčiau, kitur - pridėti pagal skonį ;)
Tokio metodo trūkumas: sunkiai prognozuojamas vamzdžio kiekis. Pagal projektą reikėjo 230m, o kai pradėjau vežioti „pagal intuiciją“, priteikė 298m! Iš visos 300 špūlės liko 2m.

Paveiksliuke: pirminis planas gyvatėle. Vedžiojau sraige nes taip vamzdis lenkiamas mažiau, siurbliui darbo bus mažiau.
Vamzdį pasirinkau PE-RT 20mm. Pigus, lankstosi pakenčiamai.
Vedžioti lengva ir vienam, nesunku. 300m išvedžiojau (95m2) vienas per dieną.
BEJE: viename bloge radau įrašą „Mes su zmonike dviese per savaite atostogu issivedziojom vamzdelius“. Kiti 3 dienas vien putplastį dėliojo, o mums pagrindo putplastį sumesti visame name užtruko dieną (dviese). Tai plokštuminio pamato privalumai - viskas kartu darosi greičiau.

 

Blogeriai vamzdžiui vedžioti siūlo pasiskolinti ir špūlę, bet aš tingėjau su ja tampytis, pasidariau pats va tokią (nuotraukoje). Iš apačios į viršų: putplastis, susuktas drenažo vamzdis, putplastis, vamzdžio špūlė. Visa tai perverta armatūros strypu. Trauki už vamzdžio ir visa špūlė sukasi. Drenažo vamzdis sukimui palengvinti, trinčiai pamažinti. Vietoj jo gal veiktu ir iš pačio vamzdžio padarytas ratukas.
Baigus vedžioti būtina viską nufotografuoti su padėtomis liniuotėmis.

Užbaigiamieji darbai

Kaip studentui, man visad trūksta vienos nakties... Tad tenka padirbėti ir mėnulio šviesoje ir prožektoriuose. Paskutinę naktį prieš betonavimą dar plokščią padą prieangiui pasidariau ant sutankinto žvyro.
Dieninėje foto matosi ir labai svarbus elementas: pamato klojinių (putplasčio) sutvirtinimas.
Betonas labiausiai slegia į klojinių apatinę dalį, tad rimčiausiai reikia įtvirtinti centrą ir apačią.
Anonsas: Kiti blog'o įrašai apie  pinigus apie betonavima - viskas pavyko puikiai ;)