Mažieji pagalbininkai: 3D nivelyras, prožektorius ir Katinas!

Turiu aistrą matavimo prietaisams ir prožektoriams :) Tad kai tik prireikė nusipirkti šviečianti matuoklį - nivelyrą - su malonumu ėmiau studijuoti pasiūlymus.

Lazerinis 3 spindulių nivelyras

Dauguma normalių žmonių perka kilmingą techniką, bosh'us visokius. Aš gi mėgstu pradėti nuo neprofesionalios arba pusiau-pro technikos.
Akį patraukė ADA nivelyrai. Ši firma, rodos, nėra visiškai atsitiktinė matavimo prietaisų gamintoja - siūlo daug visokių prietaisiukų.
Išsirinkau ADA 3D Basic edition, kuris turi net 3 spindulius: 2 susikertančius ir 1 kampinį.
Su kampiniu spinduliu patogu statmenį nubrėžti.

Įspūdžiai
Nivelyras labai mažas, patogu nešioti. Bet dėl kvadratinės formos sunkoka suprasti kur viršus kur šonas - pagrandukas :)
Funkcijos - minimalios: 1 jungiklis įjungia/išjungia nivelyrą, o kitas perjunginėja 3 spindulius. Yra įkyrus per didelio nuokrypio pypsalas, kurio neįmanoma išjungti :/ O spindulio neįmanoma nukreipti kreivai (nes pypsi bjauriai). Pro modeliai, rodos, turi tokią funkciją.
Nivelyras maitinamas 3 AAA formato 'piršteliais' (600 mA/h). Tai nėra gerai. Juk vos didesni AA formato (2000 mA/h) elementai veikia 3 kartus ilgiau. Primenu, visad verta pirkti tik Alkaline tipo elementus - šie veikia 2-3 kart ilgiau nei kiti visokie Super Heavy Duty.

Pamatavau nivelyro naudojamą srovę ir paskaičiavau teorinę veikimo trukmę 600 mA elementams:
Įjungtas 1 spindulys: 55 mA - 11 valandų
Įjungti 2 susikertantys spinduliai: 70 mA - 8,6 val.
Įjungti 3 spinduliai: 120 mA - 5 val.
Taigi, jei norite sutaupyti ir pakanka tik 1, vertikalaus spindulio, nepatinėkite įjungti tik jį.
Beje, šio nivelyro 2 vertikalūs spinduliai šviečia vos stipriau nei 1 horizontalus spindulys. Tai rodo ir mA skaičiukai.

Šį nivelyrą pirkau minimalios komplektacijos, tik su elementais. Bet dabar gailiuosi.
Verta primokėt 8€ ir gauti dėkliuką (kurio labai reikia tokiam prietaisui) ir stovelį - tai versija ADA Cube 3D Professional Edition. Ju jo, professional ;)  Sau kaip stovą naudoju namuose rastus stovelius. Tą lanksčiomis kojelėmis galite už 3€ rasti kiekvienoje fotoaparatais prekiaujančioje parduotuvėje.
O ADA nivelyrais prekiauja Vilniaus parduotuvė www.drdtools.lt ir gal kitos.

Neįprastai nivelyrą pritaikiau kai prieš dedant langus reikėjo su tarka „įdealiai“ išlyginti angokraščius. Spindulį nukreipus palei sieną matėsi menkiausi nelygumai. Taip lyginti buvo gal 10 kart greičiau ir tiksliau nei su gulsčiuku.

Tai mano pirmas bandytas nivelyras. Pirkdamas, labiausiai bijojau, jog spindulys bus nepakankamai ryškus. Bijojau be reikalo - saulėtame kambaryje spindulys matomas už 1-2 metrų, šešėlyje aišku, o naktį galima kaimynus gąsdinti, arba 'deginti' pievą (lyrinis nukrypimas :)

Savadarbis statybinis akumuliatorinis prožektorius

Statybų pradžioje, kai elektros visur dar nėra, labai praverčia akumuliatorinis prožektorius.
Natūraliausias sprendimas - tai statybinius akumuliatorius naudojantys prožektoriai. Bet jie brangoki.
Tokį per valandą galima pasidaryti iš komplektuojamo akumuliatoriaus įkroviklio, jungiklio ir elementarių LED'ų, kuriuos sulitavus galima tvirtinti prie šono. Aš panaudojau tokius kiniškus.
Šviestukų skaičių parinkti „pagal skonį“ :) 18V akumuliatoriui panaudojau 7 šviestukus, o 12 v. - 5.
Panaudojau tiesiog spintelėje rastus šviestukus. Gal galima ir ką modernestio panaudoti.
Prožektorius šviečia padoriai, veikia ilgai, kainuoja kelis € ir valandą darbo.

Katinas

Uždengus stogą, įstačius langus, atsirado ir Katinas, aišku. Sekiojo, labai į pagalbininkus prašėsi, namų katino funkcijas atlikti :) Negavęs palaiminimo patraukė toliau laimės ieškoti, kirptaausis (kastruotas).

O šiandien, 6 ryto, apsaugos kamera pričiupo įsibrovėlį. Name, atrodo yra skylių :)

Kaip pasidaryti tambūrą ir plokščią stogą

Statydami namą vadovaujamės logika: „investuokime dabar, kol galime, daugiau, kad vėliau mokėt mažiau“. Tad statome kuo šiltesnį namą, o tokiam namui nešildomas tambūras yra (beveik) privalomas.
Visgi... net ir šilumos taupytojai kartais atsisako tambūro o įrengia super-šiltas arba dvigubas duris.
Tad pirma gal apklausa: kaip darote/darėte jūs?


Taigi, uždengę namo stogą ėmėmės ir tambūro. Statant, dizaino klausimais mus konsultuoja giminaitė architektė. Dažnokai jos pasiūlymai būna gana ultimatyvūs: „Paklosit laminatą - į svečius neisiu!" :) Bet į patyrusio žmogaus rekomendacijas atsižvelgti verta, nes gali gautis taip...
Achitektė teisingai pastebėjo, nedidelis tos pačios stilistikos priestatas atrodo blogai, „kaimiškai“:
Rimti architektai taip rodos nedaro, o siūlo tik kitokio stiliaus priestatus:

Taigi, mūsų tambūras-priestatas suprojektuotas kitoks: plokščiu stogu ir apkaltas medžio spalvos lentelėmis (o namą tinkuosime baltai/pilkai). Brėžinyje pavaizduotas ir tambūro stogelis, bet jo atsisakėm paprastindami konstrukciją. Paskui ką nors primontuosim.

Naujasnė versija:

2 durys: vasarinės ir žieminės!
Taip, tambūre yra mažesnės normalios žieminės durys, bet spontaniškai, lango vietoje, atsirado didelės stumdomos durys, kurios vasarą visad bus atviros. Pagalvojom, jog vasarą norėsis tiesiai vaikščioti į sodo namelį priešais.

Tambūro pamatas

Šį pamatą, kaip ir viso namo, darėme plokšią. Tai tiesiog 10cm betono plokštė putplastyje, ant gerai sutrombuoto smėlio/žvyro. Tokį prielipą reikia daryti ir konstruktiškai ir šilumos prasme atskirai nuo pagrindinio namo pamato, nesujungiant.

Tambūro sienos

Nors visas namas statytas iš storų dujų silikato sienų, tambūrą statėm iš įprastų silikatinių blokelių nes norėjosi ir kitas technologijas pabandyti, tambūras bus nešildomas, o be to šilti blokeliai pas mus baigėsi ;)

Stogelis bus šiltintas vata tarp 'gegnių'. SVARBU: ši vata turi vėdintis į išorę, tad reikės padaryti skylutes į lauką, pro 'gegnes' į sienos šiltinimą.

Kadangi tambūras turi kitą pamatą, tambūro sienas nereikia jungti prie namo. Tad mūrijant paliktas tarpelis kuris užpurkštas. Tikėtina, kad tambūras šiek tiek judės ir tarpelį kartais teks lopyt. Visgi, tai mažesnis blogis už byrančias sienas. Va vieną laikančią koloną teko sustiprinti metalo kampais.

Plokščias stogas

Dengimas atrodo taip:

Konstrukcija pasirinkta tokia: 'baseinas' su ertme šone, vandens ištekėjimui.
Pirma stogą padariau iš atlikusių lentelių, bet pasirodė jos nelygios, tad dar uždengiau plėve ir OSB.
Vandens nutekėjimui padariau metalinį liežuvėlį. Čia formuosi bitumu dengtas kanalas kuris eis į lataką. Stogo nuolydis - apie 5%.

Būtinus trikampius lengvai išpjoviau iš atlikusių dujų silikato blokų. Labai patogi medžiaga šiam reikalui: ir šilta ir nebijo degiklio - galima prilydyt. Įprastai kampuose putplastis dedamas.

Viskas dengiama prilydoma bitumine danga. Parduotuvėje paėmiau 2 rulonus: kažkokia pigi rusiška apatiniam sluoksniui ir rimta Mida V S4b su skalda viršuje. Sunaudojau visą, realiai gavosi kiek per daug: gal 3 sluoksniai, o kraštuose - 4-5. Bet noriu būti ramus ilgai.

Plokščią stogą dariau pats, pirmą kartą be jokio patarėjo, tad teko literatūrą pastudijuoti:
http://www.renobit.lt/dokumentai/instrukcijos/renobit_irengimo_instrukcija_ver1.pdf
http://www.vedrana.lt/images/default/source/attachments/prilydomos-dangos-ruloninies-stogo-dangos-montavimo-instrukcija.pdf
Gera instrukcija rusiškai - PDF
https://www.google.com/search?q=%D0%A2%D0%B5%D1%85%D0%BD%D0%BE%D0%9D%D0%98%D0%9A%D0%9E%D0%9B%D0%AC

Bitumo prilydymas

Na tai linksmiausia dalis ....  Net nesu matęs kaip tai daroma, bet yra youtube ;)

Dengimui reikėjo:

• Dujų baliono.  Balioną už -niolika € užpildo pildymo stotys. Sunaudojau gal 1/4.
• Reduktoriaus. Būtinas daiktas, kuris didžiulį baliono spaudimą sumažina iki reikalingos 1 atm.
• Degiklis
• Pjaustymo peilis, gramdiklis, lenktas armatūros gabalas (žr video)
• Mūrininko pirštinės ir drabužiai išmetimui
• Liaudis teisingai patarė turėt ir vandens su rimtu šlapiu skuduru.
  Tai praverčia prispaudžiant kaprizingus gabalus (kampuose)
• Lentelė su aštriais vinukais gale. Ji padeda paimti suminkštėjusi bitumą ir uždėti jį galuose.

Dujų įrangą paskolino pažįstamas, parodė. Sakė su tuom 5m2 stogeliu užtruksiu dieną. Nepatikėjau ir užtrukau 2 dienas :)  Tai dėl to, kad DAUG kampukų - jie užtrunka ilgai, ten reikia daugiau sluoksnių dėti.
Lydant dangą rekomenduojama iškaitinti tiek, kad uždėta ji kraštuose 'išspaustų' kelis mm bitumo - tai ženklas kad bitumas gerai prisilydė. Bet taip įkaitinti nėra lengva, ypač kampuose. Tad teko ir kaitinti jau uždėtą dangą, kad labiau paminkštėtų ir mušti ją šlapia mazgote. Neidealiai, bet manau gavosi.
Lenta su vinukais:

Beje, prieš lydydamas dangą OSB ir blokelius užtepiau bitumine mastika (tiesiog šiaip). Išdžiuvusi mastika ugnies nebijo.
Kur nepavyko gerai prilydyt, kraštus užvarvinau išlydytu bitumu. Šį gavau skardinėje pašildęs dangos atraižas.

Viskas. Tambūrą šiais metais dėmesio pakaks.
Jį šiltinsim, langinsim, skardinsim ir dailinsim kitais metais.

Tuo metu sode avietės siaučia. O gervuogės dar tik dauginasi.

Šildymo schema v2.0. Boilerio problema

Esu inžinierius, ne statybų srities. Tad šildymą, vėdinimą ir elektrą projektuoju pats - ne raketų mokslas tai. Draugė pagrįstai nerimauja ... :)

Trumpai: 136m2 namo šilumos poreikiai šaltą žiemą yra 5-7 KW.
Šildoma 5 KW šilumos siurbliu (š.s.) ir granuline krosnele.

Tik 5 KW šilumos siurblys?? 

Taip. Šilumos siurbliai dirba tik iki -15..-20C šalčio. Svarbu žiūrėti kiek tokioje temperatūroje šilumos reikia ir kiek siurblys duoda. Nužiūrėtas š.s. duoda 5 KW, o žemesnėje temperatūroje siurblys tiesiog nedirba, o šildo jo 3KW elektrinis tenas ir 5 KW granulinė krosnelė. Boileris tuo metu šildomas 2 KW elektra.

Pradinis šildymo eskizas nupieštas prieš gerus metus. Jau atėjo laikas konstruoti, tad projektas konkretėja. Iš esmės jis nepasikeitė, bet firminį (neapsimokančiai brangų) saulės kolektorių pakeitė savadarbis, o granulinė krosnelė bus jungiama į ortakyną.
Naujoje schemoje žemės šilumokaitis neparodytas (nes tai lyg vėdinimo dalis).

 Schemoje kelios įdomesnės dalys:

• Oras pašildomas vandeniniu oro šildytuvu
  Šis su įrengimu kainuoja apie 200€ bet man rodos vertas išlaidų, nes tai yra greitas namų pašildytojas. Jis galės sušildyti (bent) orą per valandą, kai mūsų namo žiauriai inertiškos grindys įšyla gal per parą.
  Be to, šilumos siurblys vasarą gali dirbti šaldymo režimu ir puikiai vėsinti tiekiamą orą.
• Akumuliacinė talpa ir stogo šilumokaitis, kuris veiks tik kai stogo temp. >10C
  Šį šilumokaitį pagrįstai kritikavote dėl kondensato, kuris gali atsirasti į vamzdį padavus vandenį tiesiai iš gręžinio. Imtasi priemonių: medis ties vamzdžiais apsaugotas, o šildymo schemoje atsirado vandens pamaišytas - jis neleis stogu labai šalto vandens.
  Šiaip ši konstrukcija nėra labai efektyvi, bet pigi ir tai nemokamas šiltas vanduo vasarą. Koks lietuvis to atsisakytų? :) Augalus reikia laistyti pašildytu vandeniu, o gal ir baseiniuką įsirengsime ..
• Šilumos srautų valdymas trieigiu vožtuvu.
  Tai būtinas dalykas efektyvioje sistemoje su šilumos siurbliu. Jis į boilerį siunčia aukštesnės, 50 C temperatūros vandenį, o į grindis - žemesnį iki 30 C. Siubliui pakelti temperatūrą iki 50 C gana sunku, tuo metu jis dirba neefektyviai.
  Kai kurie šilumos siurbliai neturi tokio strautų perjungėjo ir visad vandenį šildo iki 50 C kurį paduoda ir į boilerį ir atšaldžius - į grindis. Neefektyvus darbas.
  Toks pajungimas parodytas ir mano nužiūrėto Panasonic šilumos siurblio schemoje.
  Kodėl Lietuvoje nežinomas Panasonic?  Tiesiog man atrodo patraukliai. Bet gal kas gi įtikins kad tai šlamštas, genda, o atsarginių dalių nėra ... ;)

 

Ne kiekvienas boileris tinka š. siurbliui

Mūsų namo šildymo schemoje nupiešti 2 boileriai.
Kodėl 2 ?? Todėl, kad 2 pigiau ir geriau!
Retas kuris žino, jog š.s. darbas labai priklauso nuo šilumokaičio dydžio. Šilumokaitis - tai šildomų grindų vamzdynas ir gyvatukas boileryje. Jei vamzdynas visad yra pakankamai didelis, tai į boilerius gamintojai dažnai deda juokingai mažus gyvatukus: kartais 0.5 m2 ar net 0.2 m2. O normaliam š.s. darbui reikalingas bent 1.5 m2 o dar geriau 2 ar 3 m2! Boileriai su tokiais gyvatukais kainuoja nepadorius 500-1000€ pinigus...
Sumasčiau, kad reikia dėti 2 boilerius nuosekliai ir apjungti jų gyvatukus. Tai kainuos tik 300€. Be to antrą mažesnį boilerį galėsiu sumontuoti tiesiog vonioje (o ne katilinėje už 5-10m) - tai garantuos šiltą vandenį (beveik) iškart atsukus kraną ;)  Taip, kitur ši šilto vandens problema sprendžiama darant brangesnį ir neefektyvų cirkuliacinį karšto vandens tiekimą.

Tiek minčių. Gal bus naudinga kam. O gal ir kliurkų rasite ;)
Gal rekomenduosit kokį teisingą santechiką Vilniuje, kuris tai galėtų realizuoti?
Beje, kaip ten su įrenginių garantija? Ar tiesiog galiu pats nusipirkti š. siurblį ir pasistatyti?

O namukas jau su langais - gražumėlis :)

Stogo šiltinimas paprasčiau

Baisiausia statybų diena buvo spalį, kai šlapdriboje gegnes statėm. Košmarz.
Bet orai pasitaisė ir viskas pasisekė gerai.
O dabar, geru oru, malonumas vatą kimšti neskubant :)

Stogas paprastai šiltinimas:
Vata - klasika
Putplasčiu - na jis blogai su medinėmis gegnėmis dera
Užpuškiant ekovata ar kokiomis putomis - tai lyg neblogas sprendimas kurie nebijo kainos ir/ar abejotino medžiagų ekologiškumo.O pats užpurškimas ne visad kokybiškas būna.

50 m3 vatos

Užsisakėm Knauf  TP 116 ( λ 0,037) - 610mm, 15cm ir 10cm aukščio. Iškart galima pasakyt, kad įspūdžiai labai malonūs. Gana standi, mažai dulka. Malonaus kvapo :) Dėjau dažniausiai be respiratoriaus.
O kaimynas kaip tik dėjo (atrodo) Paroc vatą. Sako bjauresnio darbo gyvenime nedirbęs .. - vata visur lenda, sunku kvėpuoti. Bet nedrįsiu tvirtinti, kad vata bloga. Gal jis jautrus ;)

Profilius irgi paėmiau Knauf nes nugirdau kažkur „darbininkai liepė išmesti nupirktus pigius linkstančius profilius ir paimti gerus“.Vilniuje vatos ir profilių gerą kainą pasiūlė  Bauen.lt, Lemora ir Vedrana.lt.

 

Stogo konstrukcija paprastam kimšimui

Ieškojau, nelabai radau kokius tarpus tarp gegnių daryti, kad vata laikytųsi. Sutarėm 590mm tarpus.
Praktiškai, gavosi kiek per standžiai. Bet vata laikėsi be jokių virvučių net ten kur gegnės į šoną 1cm pavažiavo - lengva dirbti. Bet teisingiau daryt 600mm tarpą 610mm vatai.

Esu tinginys, tad visad ieškau  paprastų sprendimų, kuo paprastesnės konstrukcijos. Dažnai ji būna ne tokia 'kaip visi daro' ...
Tad kitas klausimas buvo: kokio aukščio gegnės, kad būtų paprasčiau šiltinti?
Darėm ne taip kaip visi, ėmėme 300mm (o ne 200mm).
Tai buvo nelabai geras sprendimas. Tokios 30x6x600 cm gegnės sveria per daug ... :)
Tad kitą kartą irgi imčiau ne standartines, bet 25x5x600 cm gegnes. Į tokias dėčiau 15+10cm vatos. O paskui dar 10cm. Gaunasi 35cm - tai beveik A klasė. Jei noris A+, tai dar 10cm vatos galima pridėti. Tik kaip tą 10cm pridėt nežinau. Gal dvigubais 5x5 tąšeliais. O gal ir 10+5cm pakaktų.

15+15cm šiltinimas tarp gegnių

Taip, pirmus 30cm vatos sukimšti buvo labai lengva - 2 dienos darbo vienam.
Mūsų 2-as aukštas yra tik iki 3,6m aukščio, tad aukštis darbo nekomplikavo.

Visgi galima daryti dar paprasčiau ir teisingiau: dėti vatą iš viršaus, prieš uždengiant stogą. Bet stogą dengėm lietingą rudenį, skubėjom.

Beje, štai čia kaip tik rašo kad su Paroc lengva dirbti
http://stataunamavi.blogspot.lt/2014/07/stogo-siltinimas.html
BET tokių balsių skylių šiltinime nepalikčiau - vatą dėti reikia labai kruopščiai BE SKYLUČIŲ, suspaudžiant 1-2%, o darbininkus reikia labai prižiūrėti. 30cm skylėtos vatos taip tas pats kaip 20cm neskylėtos ;)

Garo izoliacija

Sukimšus vatą tarp gegnių dedama garo izoliacija. Bet taip daryti nėra privaloma. Tai netgi nėra geriausia, nes pagal STR'ą, garo izoliacija turi būti šiltinimo sluoksnyje iki 1/3 gilume.
O geriausia plėve dėti tiesiog po gipsu. Bet taip paprastai nedaroma, nes gipsas gręžiojamas komunikacijoms. Mūsų atveju gipsas bus be lempučių, tad galėsim plėvę dėti tarp vatos ir gipso.

Papildomo šiltinimo sluoksnio (10cm) konstrukcija

Taigi, šiltinimas tarp gegnių - tai paprasčiausia dalis. Sudėtingiau dėti papildomą sluoksnį (-nius), prie kurio tvirtinasi gipsas.

Štai kaip atrodo mūsų sprendimas, kurį mačiau ir lenkiškų Nida medžiagų buklete:

Klasikinis sprendimas sprendimas D612 parodytas vadove „Knauf. Mansardos irengimas. D61 sistema.“.

Bet toks tvirtinimas apkabomis netiko, nes nesupratau kaip su jomis dirbti, kaip lyginti.
O klasikiniai tvirtinimo kronšteinai pasirodė dar labiau komplikuoti.

Knauf siūlo ir nebrangią „Inkarinë pakaba 170“ - paėmiau 400. Paprasta jas dėti, lygiuoti. Keista, kad su tokiomis niekas nedirba. Pardavėjas turėjo specialiai užsakinėt, nes sandėlyje nelaiko (kaip ir 15cm vatos...). Pamėginau pakabos tvirtumą - atlaiko 5 kart daugiau svorio nei jai teks.
O ir pagal Knauf normas, ji 2 gipso sluoksnius atlaiko dedant kas 90x100cm. O pas mus apie 60x60cm.
Pakabą tvirtinau apie 10-11cm nuo gegnės. Uždėjęs profilius įkišau dar 10cm vatos (viso 15+15+10cm)

 

CD 60x27 profilius galuose dar juosta apsukau - kad tvirčiau laikytus.

 

O štai stygos tarp gegnių - hemorojus ;) Taip, gražu ir tvirta, bet darbo padoriai prideda apie jas profilius ir plėvę ir gipsą dėlioti. Tad name jų geriau išvengti. Čia jos dėtos dėl tvirtumo.

Su stoginiu vandens šildytuvu irgi yra žaidimo. Fotkėje nuorintojas ir temperatūros davikliai.

8x13m namukui sukišti 50m3 vatos ir sudėti profilius vienam galima per 1 pilną savaitę.
Vata, profiliai, tvirtinimai ir plėvė kainavo 1800€.
Po darbų - atsipūsti ;)

Toliau bus garo izoliacija ir gipsavimas. Dėsim 2 sluoksnius pigesnio, bet priešgaisrinio gipso - toks turėtų atlaikyt stogo judėjimą. Vienas sluoksnis, manau, trūkinėja. Arba 1 sluoksnis Knauf Blue?

Kiek ir kuo šiltinote JŪS?

Apibendrinant, mansardos šiltinimą supaprastina:

• Gegnės 25x5cm - juk didėja reikalavimai namų šiltumui
• Šiltinimas vatą dedant iš viršaus
• Inkarinė pakaba 170 su 10cm vatos
• Mansarda be lempučių ir kitų skylių arba 10+5 cm papildomas šiltinimas su skylėmis
• Mansarda be stygų
• Storesnė 10..15cm vata
• Žemesnė mansarda. 5-6 m aukščio patalpos daug problemų sukelia.