2014-05-10

Plokštuminis pamatas

Štai namuko pamato konstrukcija.

Renkantis peržiūrėtos visos konstrukcijos, aišku, ir įprastos polinės.
Pasirinktas plokštuminis pamatas, nes jis geriausiai atitinka mano motto „paprasčiau!“. Plokštuminiam pamatui įrengti (įskaitant šiltinimus ir šildomas grindis) reikia kelis kart mažiau operacijų. Tai tinginiams, kurie statosi patys ;)
O užsakinėti firmose plokštuminius pamatus nelabai verta - tai vis dar naujiena, brangi.
Surinkti ketiname patys, bet profams paliksime svarbiausią dalyką - betonavimą.
Tokį pamatą, manyčiau, galima statyti ant be kokio tolygaus/sutankinto grunto.

Paveiksliukų paaiškinimas:
Dugno apšiltinimas: 30cm. 
Šono apšiltinimas:  beveik 15+10cm.
Naudojamas XPS ir EPS 100 putplastis. Nors visai pakaktų EPS 200 ir EPS 70. Gal ir taip darysim.
Sienos ir grindų betono plytos - atskirtos, kad nebūtų šalčio tiltų. Bet jas jungsime kompozitinės armatūros strypais, kad geriau apkrovos pasiskirstytų.
Punktyrinė linija - hidroizoliacija.
Kainos labai preliminarios surašytos, maksimalaus stiprumo pamatui, 100-ui metų ;) Tikrai taupant, rimčiau paskaičiavus apkrovas, kainą galima bent 20% pamažinti

Būtinas prierašas: tai kelių inžineriją išmanančių žmonių brėžinys ir kelių specialistų patarimai, bet NE pamatų konstruktoriaus padarytas projektas. Atkartojantiems, už problemas neatsakome ;) Bet kai namas lengvas vienaaukštis, tai problemų neturėtų kilti.

PAPILDYMAS:
Po plokšte naudojome pigesnį putplastį EPS80.
Betonavome visgi patys  - viskas puikiai. Žiūrėt kitus blog'o įrašus.


VERTINGOS nuorodos, DĖKOJU:
Mūsų blogeriams - statytojams, gerų idėjų propaguotojams ir kantriems aprašynėtojams:
http://www.livinprojects.lt/category/passiveslab/
Bangų Namas:
http://bangunamas.wordpress.com/pamatai/
http://bangunamas.wordpress.com/pamatu-irengimas/

Kiti šaltiniai:
http://www.pasyvusnamas.klezys.lt/category/pamatai/
http://vvnamas.wordpress.com/2011/01/14/pamato-plokste/
http://amnamas.wordpress.com/2012/03/03/icf-pamatai-vs-plokstumiai/
https://groups.google.com/forum/#!msg/siaudunamai/lrkAG5gWGiI/wGA3vcU-4UIJ
http://www.legalett.lt/?page_id=45 - beje, sakė užsakymais užimti 3 mėn. į priekį.
http://dendrium.ru/kottedz/1269 - Ru.
http://www.forumhouse.ru/threads/155824/ - Ru 
http://www.forumhouse.ru/threads/42565/page-8#post-1056961 - kaip klijuoti putplastį (L blokas).

https://www.google.lt/search?q=Passive+Slab+%28Insulated+Foundations  - angliškai
https://www.google.lt/search?q=утепленная+шведская+плита - rusiškai

10 komentarų:

  1. Nedarykit nesamonių, atskrdami sienos ir grindų betoną jūs pakeičiat pačią plokštuminių pamatų sąvoką, tai ne plokštuminiai pamatai, pas jus 0cm įgilinti juostiniai pamatai.. tarp juostinio sienos pamato ir grindų betono dėl skirtingų įrąžų sukeliami kirpimo "šlyties" įtempimai, horizontali armatūra, (jūsų planuojama stiklo pluošto) nedirba šlyčiai. realiai turėsit dvi nepriklauosmai dirbančias konstrukcijas.. garantuoju kad nuolat trėsit plyšius tarp sienos ir grindų.. Galbūt išorinio žiedo stiprumo ir pakaks, kadangi namas kaip suprantu iš lengvų medžiagų bei vieno aukšto, tačiau aš taip tikrai nedaryčiau..
    Jei jau nuspręsit įrenginėt tokį pamatą reikia įvertint esamus pagrindus, naujų sluoksnių sutankinimą, paskaičiuot kokiame plote išplinta įtemimai bei kokios įrąžos susidaro tarp sienos pamato ir grindų, jugtį armuot ne horizontaliais strypais, o pagal įrąžas parinkus ir skersinę armatūrą..

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Ačiū už išreikštus nuogąstavimus.
      Net jei tai pavadintume juostiniais pamatais, šie yra įprastas dalykas. Tūkstančiai žmonių stato net paprasčiau, bet važinėjančiomis grindimis niekas lyg nesiskundė ;)
      Čia parodyta konstrukcija nėra nesamonė, gal apie 1/5 žmonių ją naudoja (kiek googlinau). Kai kur siūloma ir kaip standartinis sprendimas:
      http://www.viking-house.ie/passive-house-foundations.html
      ir čia http://www.sustainco.info/cms/uploads/2.1.10.1-foundation-insulation-2.pdf.
      Aišku, viskas labai nuo grunto priklauso. Pas mus stabilus - tolygus molingas dulkis.

      Panaikinti
    2. tai jei sakot kad molingas gruntas, bet nesuprantat, kad tas molingas gruntas yra kilsnus ir jūsų atveju tai tikrai ne pliusas. Dar jei ant gryno smėlyno - bala nematė, neiškilnos kad ir neįgilinti, bet ne ant molio gi...

      daviau nemokamą pastabą, na jūsų namas, jūsų reikalas, aš ant tokio projekto nepasirašinėčiau..

      Panaikinti
    3. Aurimai. Viską suprantam. Ne pirmi metai statybose ;)
      Apšiltintų plokštuminių pamatų veikimo principas kitoks. Duota pakankamai nuorodų - kam rūpi, pasiskaitys. Tingėjau čia viską aiškinti ;)

      Panaikinti
  2. Aš taip pat kreivai žiuriu į tokio tipo plokųtuminį pamatą. Jo veikimo principas bus kaip juostinio, kaip jau minėjo Aurimas.
    Neskaičiau viso jūsų blogo, jei siekiate pasyvaus namo, tada tokiė išsidirbinėjimai turi kažkokią prasmę, bet jei statote normalų šiltą namą, tada geriau ir paprasčiau daryti tradicinį plokčią pamatą.
    Aš pats savo rankomis pasidariau plokštuminį, tai man kiek keistoka atrodo, kai pamatas daromas be konstruktyvo. Mano namas vieno aukšto, bet armavimas nebuvo vien trivialiai sudėta armatūra, buvo vietos, kur teko papildomai armuoti. O pažįstamo, kuriam tas pats konstruktorius darė projektą, armavimas labai skyrėsi nuo maniškio.

    AtsakytiPanaikinti
  3. Šaunu, kad bandote naujas konstrukcijas. Namas tradicinės architektūros, apkrovos gana suprantamos, galima bandyti kažką naujo, pažangesnio.
    Bandysiu atspėti jūsų samprotavimus apie pamatą.
    Pasirinkta sienų konstrukcija kelia tam tikrus, specifinius reikalavimus pamatui. Jis turi būti pakankamai platus, nes reikia atremti 50 cm storio blokelius. Tai labai komplikuoja padėtį norint turėti šiltą mazgą. Pamatas bus iš betono ir laidus šilumai, bet kartu bus išlindęs į namo išorė (šaltį) ties blokelių apačia. Lieka trys problemos sprendimo būdai:
    1. atitraukti pamatą nuo išorės ir taip palikti vietos pakankamam šilumos izoliacijos sluoksniui (20-30 cm) - negalime, nes nelieka į ką atremti blokelius. 30 cm blokeliams atremti nepakanka.
    2. Pastorinti pamato šono apšiltinimą šiltinimo sluoksnį įrengiant išsikišusį (platesnį) už sienų apšiltinimą - negražu.
    3. Sumažinti pamato temperatūrą ir taip sumažinti šiluminius nuostolius net neįrengiant pakankamo apšiltinimo sluoksnio išorėje.

    Panašu, kad norima nueiti trečiuoju keliu. Rekomenduočiau šį mazgą pasinagrinėti su 2D nemokama ir paprasta programa Therm. Pažiūrėtume kas iš to išeina.
    Mano pastebėjimai būtų tokie, kad per "plintusą" nutekės labai daug šilumos, nes grindys yra per žemai ir "plintusas" yra prie pat šalto betono. Geriau pakelti grindis per vieną blokelį, kad "plintusas" būtų 20cm nutolęs nuo betono ir taip pavyktų nuleisti pamato betono temperatūrą bent pora laipsnių, bet tai gali susilpninti konstrukciją.
    Turiu pripažinti, kad pamato atšaldymas yra gana kompromisinis sprendimas daugiausiai taikomas karkasinėje statyboje, kur medinis konstruktyvas sudaro pakankamai mažus šalčio tiltus. Tai daugiau išeitis iš sudarytos padėties nes situacija tikrai komplikuota ir šilti, "švarūs" mazgai čia neegzistuoja, tenka kažką sukurti.
    Apšiltinta nuogrinda turėtų spręsti kilsnumo problemą.
    Sujungti apkrautą pamato siją su pamato plokšte per 10 cm EPS100 be šalčio tiltų tikrai ne kasdieniškas uždavinys kostruktoriui, daugelis net į kalbas nesileistų. Kompozitinė armatūra dar neturi EU pripažįstamų ir bendrų projektavimo normų, tad konstruktorius net neturi kaip normaliai paskaičiuoti tokių kūrinių. Ši zona (EPS100 10 cm tarp pamato sijos ir plokštės) yra veikiama ne tik "kirpimo", bet ir lenkimo. "Kirpimo" apkrovoms perimti galima apačią sujungti 50-70 laipsnių į horizontą pasvirusiais kompozitinės armatūros strypeliais, o viršutinius sluoksnius didelio diametro horizontalia armatūra, kuri būtų gniuždoma. Tuos pasvirusius strypelius reikėtų daryti iš daug plonos armatūros, nes praktiškai nėra kur jų inkaruoti. d14 10 cm ilgio armatūra jau laikytų šiokias tokias gniuždymo apkrovas ir nėra problemų su jos inkaravimu. Deja, toks sprendimas nelaikytų lenkimo apkrovos tenkančios šiai zonai. Tam dar reikėtų plokštės viršuje ir apačioje įrengti papildomus ryšius (gana tankiai) iš storiausios armatūros. Vertinti kiek armatūra laikys gniuždoma galima tik ekperimentiškai, nes tai labai priklauso nuo jos ilgio ir storio santykio. Įbetonuokite tokios armatūros gabaliuką į du betono gabalus, kad tarp jų liktų 10 cm tarpas su armatūra, o betonui sukietėjus galima pakišti po presu skirtu betono tyrimams ir pamatysite kiek kokį gniuždymą atlaikytų tokia konstrukcija. Iš to galėsite lengviu susiskaičiuoti kiek tokių jungčių reikia. Be tokio bandymo net neįsivaizduoju kaip galima būtų kažką skaičiuoti.

    AtsakytiPanaikinti
  4. Vikingo brėžiniuose yra variantų kur pamatinė sija atskirta EPS visai nesuršama su grindų plokšte. Kai kur tik apdilinis mūras laikosi ant tos pamatinės sijos. Tai galima suprasti kai gruntas po namu yra labai kietas. Sunkesnėms kosntrukcijoms kaip jūsų jau rekomenduojamas "G" element su gerokai praplatinta apačia, ko pas jus nėra.
    Gal tai ir ne toks šiltas, bet labiau nuspėjamas variantas. Galima naudoti ne tik XPS300, bet ir XPS500 ar XPS700 jeigu to reikia, kad nebereikėtų papildomai apkrovą perduoti grindų plokštei.
    Aš nerizikuočiau tokiu būdu, geriau jau negražiai pastorinčiau apšiltnimą aplink pamatinę siją iš visų pusių ir ją tradiciškai jungčiau su grindų plokštuma, kaip yra daroma daugelyje plokštuminių pamatų. Tokiu atveju pamatinė sija dirbtų ir kaip namo termomasė, o jūsų atveju ji izoliuojama ir nedirba kaip namo termomasė. Tai dar vienas, nors ir nedidelis argumentas.
    Kam žvyras po skalda? Gal ten geriau geoteksilė dirbtų?
    Manau, kad skaldos sluoksnis turi būti didesnis po pamatinėmis sijomis, kur apkrova labai koncentruota.

    Vietoj žvyro rinkčiausi sulkias skaldos atsijas, būtų patogiau lyginti paviršių.

    Visgi pasišnekėkit ir su kokiu nors pažangesniu konstruktoriumi, nors žinau, kad tokių rasti sunku.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Labas,
      Ačiū už dalykiškus komentarus ;)
      Pastabos-atsakymai:
      >atitraukti pamatą nuo išorės (20-30 cm) - negalime, nes nelieka į ką atremti blokelius.
      Aerock inžinierius sakė 20 cm tikrai galima, nes ta išsikišusi blokelių dalis nėra laikančioji, o tik apšiltinanti. Mes atitraukiam 15 cm. Apšiltinama 15 cm + 10 cm.
      Dėl armatūros pastabos teisingos - atsižvelgsime.
      Žvyrą po skalda geotekstile nepakeisi, nes šią žvyras prakiurdys, manau. Šiaip ne aš projektavau, nežinau ;) Gal geotekstilę po žvyru patiesime, turime jos užpirke nemažai.

      Panaikinti
  5. Sveiki, Ignai, ar galite jau pasakyti , kaip stovi jūsų namas, ar tikrai atskyrėte siją po siena nuo grindų plokštės? gal turite dar kokių nors svarbių pastebėjimų?

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Kolkas stovi. Jokio judesio nesimato. Bet dar tik 1/3 masės uždėjome.
      Taip, iš pradžių tai buvo gera mintis, bet dabar truput neramu.
      Visgi, tas žiedas po sienomis gerai armuotas ir sujungtas kompozitine armatūra.
      Ką daryčiau kitaip? Gal dar rimčiau pagrindą po sienomis suplukčiau (ir vandeniu) ir dar daugiau kompozitines įmesčiau - ne už 100E o gal už 200E :) Bet matyt taip pat daryčiau.
      Aišku, tai LABAI nuo grunto priklauso. Pas mus stabilus vienalytis gruntas.

      Panaikinti

Komentarai senuose blogo įrašuose moderuojami. Luktelkite kelias dienas kol Jūsų žinutė pasirodys.