Užsiauginom puikią arbatą

Dėmesio, neskubėkite uždarinėti puslapio, tai NE apie lietuvišką žolelių arbatą ;)
Taip apie normalią fermentuotą arbatą, kuri tikrai gera.

Savo sklype aptikom gražiai žydinčias žoles. Nenaikinom laimei.
O vėliau sužinojom, kad tai gaurometis - puikiai tinka fermentuotai arbatai gaminti.
Tokia arbata gali būti ir puiki asmeninė dovana draugams ;)

 Iki šiol vietinę/lietuvišką arbatą įsivaizdavau tik kaip žolelinę ar mėtinę. Tokią galima kartais gerti, gydytis, bet kaip arbatos žinovas/mėgėjas ja visai nesižaviu. Žolelinė gana trumpo vartojimo o ir pabosta greitai.

Taigi aprašoma gauromečio arbata geriau žinoma Rusijoje kaip Ivan Čai (Иван Чай). Vienu metu tai buvo pagrindinė Rusijos eksporto prekė ;) O dabar primiršta. Be reikalo, neveik nenusileidžia kiniškom.

Gauromečio arbata laikoma visaip gydanti, antioksidantinė, priešvėžinio poveikio.
Man ji visai panaši į oolong ir puer arbatas - gerti nepabosta.

Arbatos gaminimas

Gauromečio lapus geriau skinti prieš žydėjimą. Sakoma, kad tokie jie sveikesni. Na gal. Mes susigriebėm tik jau pražydus, bet net ir tokie buvo puikūs.
Taigi, nuskinti lapai iki paros vytinami (padžiovinami) paskleisti šiltoje vietoje, pavartant.
Žiedai nenaudojami! Juos galima atskirai sudžiovinti, naudoti arbatos papuošimui.

Padžiūvę (bet ne sudžiūvę!) lapai trinami gumuliukais tam, kad susilaužytų, išsiskirtų sultys.
Tie gumuliukai tankiai sudedami į kokį nedidelį indą fermentuoti 6-12 val. 
Tai svarbi dalis: nepakankamai fermentuota ar perlaikyta arbata nebus skani. Draugai laikė lyg parą, gavosi saldi. Man nelabai patiko.
Žinovai sako, kad fermentavimą reikia baigti kai pasklinda (gėlių) kvapas.

Pafermentuota arbata peiliu smulkinama ir džiovinama orkaitėje ar šiaip sausoje šiltoje vietoje.

Arbata naudojama tradiciškai: šiek tiek arbatos užpilant verdančiu vandeniu.
Bet galima ir kiniškai: užpilti, palaukti, nupilti. Nupilta arbata reaguoja su oru, po kelių min procesą galima kartoti - užpilti kelis kartus.
Skanaus ;)

Video tik rusiški yra.